1 nuotr.Prezidentas Gitanas Nausėda viešai konsultacijai teikia įstatymo pataisas, kuriomis baudžiamajame procese būtų sudaryta galimybė taikyti mediaciją – nešališkas trečiasis asmuo galėtų padėti spręsti konfliktą tarp kaltininko bei nukentėjusiojo.
Kaip pranešė Prezidentūra, mediatorius privalėtų turėti reikiamų derybinių žinių, būti išlaikęs mediatoriaus egzaminą, kaltininkui bei nukentėjusiajam taip galėtų padėti išspręsti konfliktą neformalaus proceso metu.
Mediacija pagal šalies vadovo siūlomus įstatymų projektus būtų galima tik tada, kai yra padaryti baudžiamieji nusižengimai arba neatsargūs, nesunkūs ar apysunkiai nusikaltimai.
Jos taikyti nebūtų galima dėl visų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, visų bet kokio sunkumo karo nusikaltimų, nusikalstamų veikų valstybei, seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų valstybės tarnybai, nusikaltimų visuomenės saugumui.
Taip pat – dėl nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, bei nusikalstamų veikų, turinčių smurto artimoje aplinkoje požymių.
Anot šalies vadovo, šiuo metu galiojanti Baudžiamojo kodekso norma, jog baudžiamąjį nusižengimą ar tyčinį nusikaltimą padaręs kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, paprastai lemia tik formalų šalių susitaikymą.
„Šalies vadovo nuomone, tai nepatenkina nukentėjusiojo asmens intereso būti išgirstam, sulaukti kaltininko atsiprašymo ir nuoširdaus kaltės prisiėmimo“, – pranešime teigė Prezidentūra.
Prezidentas siūlo, kad sprendimą dėl konflikto perdavimo spręsti mediacijos būdu baudžiamajame procese priimtų prokuroras, kai vyksta ikiteisminis tyrimas, arba teismas, kai byla nagrinėjama teisme.
Mediacija galėtų vykti tik esant nukentėjusiojo ir nusikalstamą veiką padariusio asmens sutikimui, bet kuris iš šių proceso dalyvių galėtų bet kuriuo metu pasitraukti iš mediacijos.
Anot Prezidentūros, daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių narių galioja teisės aktai, įtvirtinantys mediacijos galimybę baudžiamajame procese.
Teigiama, kad mediacija skatina realų žalos atlyginimą, o ne tik formalų nuteisimą, leidžia šalims aktyviai dalyvauti sprendžiant problemą, prisideda prie proceso efektyvumo, gali sumažinti teismų apkrovą ir paspartinti bylos išsprendimą.
Lietuvos teisinėje sistemoje mediacija kaip ginčų prendimo procedūra šiuo metu yra taikoma civiliniuose ir administraciniuose ginčuose, taip pat probacijos metu, kai nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui yra atidėtas bausmės vykdymas arba jis yra lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos.
Anot prezidento atstovų, mediacijos taikymo šiose srityse sėkmė leidžia tikėtis, kad ji sėkmingai galėtų būti taikoma ir baudžiamosiose bylose.
