respublika.lt

„Virdžinijos perkūnsargis“ Rojus Salivanas

(2)
Publikuota: 2024 liepos 08 13:37:22, Parengė Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 3 nuotr.
Rojui Salivanui pasisekė ta prasme, kad ne kiekvienas būtų galėjęs išgyventi, patyręs tiek žaibo smūgių. Wikipedia.org nuotr.

Daugelis žmonių bijo griaustinio ir žaibų, raižančių dangų audros metu. Vieno žaibo smūgio užtenka žmogui sužaloti ir net nužudyti. Bet tai - ne apie Rojų Salivaną (Roy Sullivan).

 

Buvusį reindžerį, matyt, mylėjo Dievas, kaip buvo užrašyta ant jo antkapio, bet jis manė, kad tai - kažkas kita. Pagal statistiką žaibo pataikymo į žmogų tikimybė yra lygi 1:3000, bet R.Salivanas septynis kartus savo kailiu pajuto žaibo poveikį būdamas suaugęs žmogus, o pirmą kartą su žaibo savybėmis susipažino vaikystėje. Jis keletą kartų galėjo mirti, bet keistomis aplinkybėmis mirė savo lovoje.

Rojus Salivanas gimė 1912 m. Virdžinijos valstijoje, Grino grafystėje. Jis anksti pamėgo gamtą, nes nuo mažų dienų noriai dirbdavo laukuose. Ten ir įvyko jo pirmoji pažintis su žaibu. Rojus drauge su tėvu pjovė kviečius, kai netikėtai trenkė žaibas ir pataikė į dalgio geležtę. Po to elektros išlydis nutekėjo į žemę, apdeginęs lauką.

Rojus Salivanas buvo ištyrinėjęs visą vietovę aplinkui namus, o mišką pažinojo kaip savo penkis pirštus. Todėl nebuvo nieko keista, kad jis įsidarbino Šenandoa nacionalinio parko prižiūrėtoju. Dirbti jam teko kalnuotoje vietovėje, kurioje dažnai kildavo audros.

Pirmasis žaibo smūgis Rojui tikriausiai atrodė atsitiktinumas, bet vėliau jis taip nebegalvojo. Praėjus daug metų jis su žaibu vėl susidūrė 1942 m. Audros metu jis užkopė į ugniagesių apžvalgos bokštą, kuriame dar nebuvo įmontuotas žaibolaidis. R.Salivanui matant į bokštą pataikė 7-8 žaibai. Girininkas nutarė atsitolinti nuo pavojingos vietos. Bet nuėjus tolėliau, kitas žaibas kliudė jo koją - atplėšė dalį didžiojo piršto ir pradegino bato padą.

Įvykį užregistravo gydytojas ir parko direktorius R.Teiloras Hoskinsas (R.Taylor Hoskins), taigi žaibo smūgis R.Salivanui buvo oficialiai užfiksuotas.

Ne atsitiktinumas

Rojui Salivanui „sekėsi" rasti žaibų ten, kur kitas žmogus jų tikrai būtų išvengęs. Pvz. 1969 m. jis važiavo keliu ir pastebėjo, kad žaibas pataikė į du medžius kelio pakraštyje, o paskui peršoko per kelią į eukaliptą. Tą akimirką Rojaus automobilis atsidūrė žaibo kelyje. Būtų galima manyti, kad mašinoje jis buvo patikimai apsaugotas. Taip ir būtų buvę, jeigu ne du iš abiejų pusių atidaryti langai. Žaibas perskrodė mašiną ir, aišku, kliudė vairuotoją. Ant jo rankos sudegė laikrodis bei plaukai, kurių nedengė skrybėlė. Rojus spėjo atidaryti mašinos dureles, bet neteko sąmonės, iškrito iš jos ir nusirideno iki prarajos krašto.

Lygiai po metų žaibas į jį trenkė, kai jis dirbo sode. Iš pradžių jis pataikė į elektros transformatorių, o paskui „šovė" į jo kairį petį ir mestelėjo į orą. Po mėnesio žaibas sode pataikė į jo žmoną. Žmonės pradėjo kreivai žiūrėti į žmogų, į kurį kelis kartus trenkė žaibas, ir ėmė jo šalintis. Iš pradžių R.Salivanui buvo apmaudu, bet paskui, artėjant audros debesiui, jis pats prašydavo žmonių pasitraukti nuo jo.

1972 m. R.Salivanas dirbo kempingo kasoje ir stipriai griaudžiant žaibas trenkė į namuką. Rojus pasakojo, kad atsigavęs nuo švilpesio ausyse jis suprato, kad dega jo plaukai. Ugnį jis užgesino striuke.

Žinia apie nepaprastą žmogų pateko į spaudą, jį imta kviesti į laidas, apie jį sužinojo Gineso rekordų knygos redaktoriai. R.Salivanas į ją buvo įrašytas kaip didžiausias nelaimėlis, į kurį 5 kartus pataikė žaibas.

„Susitikimas" su žaibu pasikartojo 1973 m., kai R.Salivanas automobiliu bandė pabėgti nuo audros debesies. Jis spaudė greičio pedalą, visą laiką žvalgydamasis į užpakalinio vaizdo veidrodėlį. Nusprendęs, kad pakankamai nutolo, ir atsidūręs saulėtoje vietoje, atsidarė mašinos duris ir nuleido kojas ant žemės. Žaibas pataikė į kojas, nuo smūgio nulėkė batas. Rojus pasakojo, kad net spėjo pamatyti visą žaibo susidarymo ir išėjimo iš debesies procesą.

Dar kartą žaibas pataikė į R.Salivaną 1976 m., kai jis tikrino vietą, kurioje buvo planuojama statyti turistų palapines. Dėl „talento" gaudyti žaibus jis buvo pramintas „Virdžinijos perkūnsargiu".

Tuščios pastangos išvengti žaibų

Nežinia, kokia buvo pagrindinė priežastis - Virdžinijos klimatas, darbas prižiūrėtoju zonoje, kurioje dažnai kyla audros, ar nuovargis dėl nelaimingų atsitikimų, bet sulaukęs 64-erių R.Salivanas nutarė išeiti į pensiją, kad nereikėtų nuolatos būti rizikos zonoje. Jis su žmona pasirinko gyventi namelyje ant ratų, kurį pavadino ne itin optimistiškai - „Doom" (pasmerktas). Norėdamas apsidrausti nuo žaibo smūgių, R.Salivanas visur įrengė perkūnsargius: nuo kiekvieno namelio kampo į žemę, dviejų metrų gylį nutiesė vario vielą, žaibolaidžius įrengė ant elektros skaitiklio, antenos ir namą supančių medžių.

Tikriausiai į namuką žaibas nebūtų galėjęs trenkti, bet juk Rojui tekdavo nuo jo atsitolinti, ir tai buvo jo gudraus plano silpnoji grandis. Paskutinis susitikimas su žaibu įvyko, kai jis 1977 m. išvyko žvejoti. Jis ramiai sau sėdėjo, kai staiga pajuto sieros kvapą, o paskui pasišiaušė plaukeliai ant rankų. Beje, šie požymiai padėdavo jūreiviams pastebėti artėjančią audrą. Žaibas pataikė Rojui į galvą ir nubloškė į vandenį. Išplaukęs į krantą jis pamatė, kad visi drabužiai apanglėjo, o čia dar prie jo mašinos atpėdino lokys paskanauti žuvies. Buvęs gamtos inspektorius nuvijo žvėrį, sėdo į automobilį ir nuvažiavo į ligoninę. Taip liūdnai pasibaigė jo poilsis prie ežero.

R.Salivanui pasisekė ta prasme, kad ne kiekvienas būtų galėjęs išgyventi, patyręs tiek žaibo smūgių. Rojus Salivanas vieną rytą tiesiog neprabudo. Jam tuo metu buvo 71 metai. Mirties priežastis - šautinė žaizda pilve. Žmona miegojo toje pačioje lovoje, bet pareiškė, kad pajuto kažką negero tik praėjus kelioms valandoms po jo mirties. Kaip buvo galima negirdėti šūvio gulint šalia, lieka mįslė. Pagal oficialiąją versiją - tai buvo savižudybė.

Žaibai - didelis pavojus sveikatai ir gyvybei

JAV yra skiriamas didelis dėmesys žmonių saugumui per audrą, nes ji yra viena iš traumatizmo ir mirčių priežasčių. Rizika būti nutrenktam žaibo yra lygi 1:700 000 (per metus), o per visą gyvenimą - 1:3000. Amerikoje žaibas kasmet trenkia 400 žmonių. Nuo jo žūsta 10 proc. tų, kuriems nepasiseka išvengti smūgio. Dauguma miršta nuo širdies priepuolio, kurį sukelia elektros išlydis. Bet net tada, kai atrodo, kad žmogus atsipirko lengvu išgąsčiu, iš tiesų gali būti ne taip, pasekmės kartais išryškėja vėliau.

Žaibai nebūtinai susiformuoja audros debesyse, žaibuoti gali išsiveržiant ugnikalniui, kilus dideliems miškų gaisrams, stipriai pustant ir uragano metu. Žaibas - tai labai stipri elektros iškrova (iki 100 mln. voltų, o temperatūra siekia 27 700 laipsnių pagal Celsijų), kuri objektą gali tiesiog paversti pelenais. Senovėje žmonės griaustinį ir žaibus laikė dievų ginklu, kuriuo jie baudžia Žemės žmones, kai kas - velnio išdaigomis.

Kaip saugotis nuo žaibo

* Žaibuojant ir griaudžiant pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.

* Būtina išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas.

* Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už 3 - Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, bet reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.

* Jeigu audra užklupo lauke, siūloma nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, vengti aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.

* Pamačius kamuolinį žaibą, rekomenduojama elgtis ramiai, nejudėti, prie jo nesiartinti, nebandyti paliesti jo kokiu nors daiktu ar nuo jo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie žmogaus.

* Griaudžiant patariama nebėgioti, nevažiuoti motociklu ar dviračiu, nelaikyti rankose metalinių daiktų. Net į skėčio metalinį antgalį gali trenkti žaibas.

* Žaibą gali pritraukti ir iš kamino rūkstantys dūmai, tad krosnies ar židinio kūrenti nepatartina.

* Stichijos metu pavojinga glostyti naminius gyvūnus: kates, šunis, arklius, nes kailis - puikus laidininkas. Net jeigu jūsų augintinis labai baikštus, perkūnijos metu geriau nebūti šalia jo, nelaikyti ant rankų, o uždaryti į atskirą patalpą.

* Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, raginama skubėti į krantą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informacija

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
9
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar gerai atidirbo Seimas šią pavasario sesiją?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar kada nors šaudėte iš šaunamojo ginklo?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+14 +22 C

+17 +24 C

+15 +20 C

+25 +30 C

+20 +26 C

+21 +25 C

0-3 m/s

0-5 m/s

0-3 m/s