Griežtesnės bausmės pedofilams pykdo ES

Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai šiuo metu tenka atlaikyti nemažai puolimo dėl to, kad nepasirašė Vengriją pasmerkiančio laiško, prie kurio parašus padėjo 16 ES valstybių vadovai. Lietuva, atsisakiusi pasirašyti šį laišką, prisijungė prie tokių valstybių kaip Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija.

Prezidentas G.Nausėda sako, kad ne visa kritika Vengrijos atžvilgiu yra teisinga. „Mes pirmiausia turime kalbėti apie tuos dalykus, kurie yra svarbūs ES. Šiandien diskusija vyko kartais nueinant nuo objekto ir, tiesą sakant, kartais kolegos, prastai susipažinę su įstatymo tekstais, mėgindavo komentuoti. Manau, kad tai nėra teisinga.

Pirmiausia turime įvertinti tai, ką Vengrija siekia padaryti, ką padarė, ir tik tada imtis to vadinamojo teisėjo vaidmens. Šiandien tą padaryti buvo tikrai per anksti", - žurnalistams penktadienį Briuselyje po EVT posėdžio sakė G.Nausėda. Netrukus prezidentą puolė kritikuoti LGBT gynėjai, influenceriai.

Tačiau netrūko ir sveikinimų dėl tokio sprendimo. Netgi parengtas viešas kreipimasis dėl prezidento palaikymo, socialiniame tinkle jau galima įsikelti nuotrauką su rėmeliu „Palaikau Prezidentą".

Kone pusė ES priklausančių šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, pasirašė bendrą Belgijos inicijuotą pareiškimą, kuriame išreiškiamas „didelis nerimas" dėl Vengrijoje išleisto įstatymo, esą jis laikomas homofobišku ir prieštaraujančiu Bendrijos vertybėms.

O Europos Komisija jau paskelbė tirsianti naują Vengrijos įstatymą, kurį pasmerkė Vašingtonas ir Žmogaus teisių apsaugos grupės.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, atsakydamas į kritiką, bandė paaiškinti, kad ES šalių vadovai naująjį teisės aktą klaidingai supranta. Pasak jo, įstatymas nėra nukreiptas prieš seksualines mažumas. „Esmė yra, kaip vaikas sužino apie savo lytiškumą, ir su tuo susiję sprendimai yra išskirtinai tėvų reikalas", - tvirtino V.Orbanas.

Interviu su Krikščionių sąjungos pirmininku Rimantu Jonu Dagiu:

- Ar pelnytai ES puola Vengriją?

- Tai yra propagandinis puolimas. Iš Vengrijos gavome anglišką kritikuojamo įstatymo versiją ir verta pasakyti, kad Vengrija yra kritikuojama be reikalo. Pirmiausia, tai nėra naujas įstatymas, tai tėra galiojančio įstatymo pataisos, kurios sugriežtina baudas už pedofiliją. Iš esmės tai yra pagrindiniai naujausi pakeitimai, susiję su atsakomybe už priekabiavimą, propagandos skleidimu ir pan. Pakeitimai nėra tiesiogiai nutaikyti į LGBT bendruomenę, jie nutaikyti į pedofilus. Taip pat ten kalbama apie propagandą mokyklose, kai jaunoms nesusiformavusioms asmenybėms teikia informaciją apie kitokius santykius ir skleidžia propagandą. Tai skatina priekabiavimo prie vaikų apraiškas, vaikai skatinami išmėginti netradicinius santykius ir tampa parankiais taikiniais pedofilams. Nuo to Vengrija ir nori apginti vaikus. Įstatyme kalbama, kad bet kokia lytinių santykių propaganda, ne švietimas, o propaganda, yra draudžiama.

- Lietuvos prezidentui teko teisintis, kodėl nepalaikė Vengrijos pasmerkimo.

- Prezidentas yra tiesiog ujamas. Apginti jį gali tik žmonės. Taktika yra aiški - aprėkti, apšaukti, pagąsdinti, kad premijų neatsiims. Tai yra desperacinė taktika - rėk ant kitų, gal „prilips". Galbūt kažkas patikės, galbūt pavyks kažką suklaidinti. Dažniausiai tai skirta jauniems žmonėms, kurie dar nesupranta situacijos. Vargu, ar tai paveiks žmones, kurie matė sovietmetį. Nes jie suvokia, kas vyksta.

Prie šios situacijos prisideda mūsų didžiulė bėda - kad Lietuvoje beveik neliko tikrosios žiniasklaidos. Dominuoja propagandiniai ruporai. Taip, kaip buvo sovietmečiu.

- Vengrija ir ją palaikančios šalys gali sulaukti finansinių ES sankcijų, neskiriant paramos ar pan.?

- Kad ir ką kas kalbėtų, nežiūrint visų federalistų norų, ES yra nepriklausomų valstybių darinys. Vertybiniai klausimai pagal Lisabonos sutartį yra mūsų valstybės reikalas. Spaudimas gali būti daromas, bet jeigu pradės lįsti į suverenių valstybių vidų, jie rizikuoja sugriauti ES. Pavyzdį jau matėme su britais.

- Bet vertybinis diktatas jaučiamas labai aiškiai.

- Demokratija nėra rojaus kampelis, čia yra visokių spaudimų. Viskas priklauso, ar mes prieš tą spaudimą galime atsilaikyti. Kad ir kiek buvo visokių nuogąstavimų dėl prezidento, esą jis silpnas, pasirodė, kad tas silpnas prezidentas tvirtai atsilaikė.

Prieš tai tą patį laišką palaikė URM, nors užsienio politikai pagal Konstituciją vadovauja būtent prezidentas. Tai jeigu URM nesilaiko Konstitucijos, turėtų būti kažkokios pasekmės?