3 nuotr.Skaitau komentarus po straipsniais, peržiūriu įrašus socialiniuose tinkluose ir beveik visur tas pats - išskyrus vieną kitą, gal net paties sostinės vado, Laisvės partijos nario Remigučio Š. apmokamą veikėją, absoliuti dauguma vilniečių juo nepatenkinti. Tai žmonės pyksta, kad jis gatves siaurina, tai priekaištauja, kad ne tokius medelius sodina, tai primena, kad valstybinius užsakymus trečiai žmonai atidavė... Priekaištų ir nepasitenkinimo yra daug, tačiau niekas nesistengia šio, tikiuosi, jau nebeilgai miestą niokosiančio veikėjo, suprasti.
O juk reikia tik pasigilinti. Mano įsitikinimu, per dvi kadencijas iš Tauragės kilęs meras pasijautė sostinės valdovu, todėl tvarkosi Gedimino mieste kaip savo kieme. Apie tai, kad gatvių siaurinimas ir panašūs, švelniai tariant, keistoki projektai leidžia ištaškyti didžiules sumas pinigų, dabar nekalbėsime.
Pakalbėkime apie tikėtinas miesto „valdovo" ambicijas. Remigutis Š. pažadėjo, kad po šios kadencijos trauksis į, visai neužtarnautą poilsį, nes, mano įsitikinimu, ilsėtis jis turėtų už aukštos tvoros. Taip pat meras kažkada gyrėsi, kad gyvena miesto centre ir net be automobilio nesunkiai pasiekia visas reikiamas vietas. Tai lemia, jog Vilniaus vairuotojų rūpesčiai jam yra svetimi. Netgi įtariu, kad jis jų išvis nemėgsta, todėl ir stengiasi visaip atsiriboti.
Būtent tam buvo subjaurotas senamiestis, pavadinant tai „išpakavimu". Būtent tam dabar tikslingai siaurinamos miesto centro link vedančios gatvės. Nes Remigučiui Š. visai nereikia, kad po jo langais burgztų varikliai ar automobiliai trukdytų važinėtis paspirtuku. Todėl jis, kol dar gali, daro viską, kad automobilininkų gyvenimą paverstų pragaru ir atpratintų juos važiuoti į „jo" centrą. Nes į poilsį pasitraukiantis „valdovas" nori mėgautis ramybe.
Nors, aišku, aš galiu ir klysti...
