respublika.lt

Medikai neprisiekė dirbti už dyką

visas tekstas

(0)
Publikuota: 2020 balandžio 21 11:57:21, Edita SIAVRIS
×
nuotr. 12 nuotr.
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Pasaulyje siaučianti koronaviruso pandemija parodė, kokie svarbūs yra tam tikrų profesijų žmonės. Tikėtina, kad šalys praėjus pandemijai, norėdamos kompensuoti darbo jėgos stygių ar sustiprinti tam tikrus sektorius, aktyviai kviesis specialistus iš kitų valstybių.

 

Nėra pagarbos

Vienas tokių sektorių - medicina. Nors jau seniai žinoma, kad užsienis mielai darbina gydytojus, pasak Medikų sąjūdžio vadovės Živilės Gudlevičienės, labai realu, kad užsienio šalių poreikis medikams dar labiau išaugs, ir dalis lietuvių gydytojų emigruos.

„Dabar iš tiesų medikų bendruomenėje vėl keliamas emigracijos klausimas, nes čia niekas medikų nevertina. Metė plikus basus kovai su pandemija, o pradėjus reikalauti apsaugos priemonių, medikai kaltinami, kad jie bekeliaudami užvežė virusą. Metami nepagrįsti kaltinimai medikams, kurie į nieką nežiūrėdami tvarkosi su situacija, - sakė Ž.Gudlevičienė. - Kitose šalyse sistemos irgi parodė neįgalumą. Kitos šalys jau pradeda kviestis medikus užsieniečius, nors ta banga jau buvo praėjusi. Užsienio medicina parodė, kad medikų pradėjo trūkti. Kviečiami bet kokių specialybių gydytojai, kad padėtų kovoti su koronavirusu.“

Pasak jos, medikams labai svarbu yra pagarba, kurios Lietuvoje gydytojai ne visada sulaukia, atvirkščiai, yra kaltinami. „Žmonės, dirbantys sunkų darbą, nusipelnė pagarbos iš visuomenės, valdžios. Jeigu valdžia prisideda prie medikų koneveikimo, tai iš tiesų žmonės pagalvos, o ką aš veikiu šioje šalyje?

Visi medikai dirba pagal Hipokrato priesaiką, bet niekas nesakė, kad medikai turi dirbti už dyką. Algos padidės tiems, kurie dirba tiesiogiai su Covid-19 ir tik pandemijos periodu bus skiriami priedai. O toliau vėl viskas grįš, be to, pandemijos periodu labai išsikreipia darbo užmokestis. Nes kiti eina į prastovas. Žadėtas 18 proc. priedas visiems medikams, ko gero, tik išlygins buvusį atlyginimų padidėjimą“, - kalbėjo Ž.Gudlevičienė.

Užsienis slaugytojų visada laukia

Slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė Margelienė pabrėžė, kad dalyvaujant Tarptautinės slaugytojų tarybos renginiuose, kur susirenka viso pasaulio slaugytojų organizacijų lyderiai, nuolat akcentuojama, kad slaugytojų perteklius buvo tik posovietinėse šalyse.

„Lietuvoje pastaruosius 10 metų yra slaugytojų stygius, trūksta jų ir užsieniui. Vieni išeina dėl amžiaus, o jaunimas baigia studijas, persikvalifikuoja, ieško kažko lengvesnio. Aš juos suprantu, jie turi teisę tai daryti“, - teigė ji.

D.Margelienė akcentavo, kad užsienis ir dabar, ir ateityje kviesis mūsų slaugytojus, tačiau išsakė viltį, kad Lietuvos slaugytojai kurs savo ateitį savoje Tėvynėje. Ir gerų ženklų esama. „Pastaruoju metu slaugytojų emigracija yra sumažėjusi. Sulaukiame grįžtančių slaugytojų“, - konstatavo pašnekovė.

Karantinas didina bedarbių gretas


Užimtumo tarnyba informavo, kad karantino laikotarpiu Lietuvoje ieškančiųjų darbo skaičius palaipsniui didėjo: pirmą karantino savaitę vidutiniškai kasdien įregistruota po 1,2 tūkst., antrą - po 1,4 tūkst., trečią - po 1,8 tūkst. ir ketvirtą - po 1,9 tūkst. asmenų.

„Beveik kas ketvirtas karantino laikotarpiu įregistruotas darbo neturintis asmuo dirbo prekybos, kas penktas - apdirbamosios gamybos sektoriuje. Užpraėjusią savaitę mažiau registravosi asmenų, kurie dirbo administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo, apdirbamosios gamybos sektoriuose, daugėjo - kitos aptarnavimo veiklos, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose“, - sakė Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Pasak jos, registruoto nedarbo augimas susijęs su karantino laikotarpiu susiklosčiusia ekonomine situacija. Nuo kovo 16 dienos paskelbus karantiną, nemažai darbdavių nebegali vykdyti savo veiklos, jų darbuotojai yra prastovose arba kai kurie priima sprendimus optimizuoti veiklą, todėl mažina darbuotojų skaičių. Šiuo, karantino, laikotarpiu valstybė skiria paramą - subsidijas darbdaviams, kad išlaikytų savo veiklas, darbuotojus prastovų laikotarpiu, taip pat padėtų savarankišką veiklą vykdantiems asmenims.

Valstybės paramai gauti šiuo metu į Užimtumo tarnybą kreipėsi 49 313 savarankiškai dirbančių asmenų dėl išmokų. Nemaža jų dalis pirmą kartą registravosi Užimtumo tarnyboje. Tai irgi turi įtakos registruoto nedarbo augimui. Į Užimtumo tarnybą (balandžio 17 d. duomenimis) dėl subsidijos kreipėsi 6316 darbdavių dėl 39 711 į prastovas išleistų darbuotojų.

Užimtumo tarnyba informavo, kad šiuo metu ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) darbdaviai sustabdė darbuotojų atrankas, taip pat nėra į Užimtumo tarnybos EURES nacionalinio koordinavimo skyrių besikreipiančių asmenų dėl darbo galimybių svetur. „Įdarbinimo užsienyje tendencijos priklausys nuo situacijos tiek mūsų šalyje, tiek kitose ES/EEE šalyse narėse.

Tikėtina, darbdaviai, siekdami reaguoti į krizės nulemtą darbo jėgos trūkumą žemės ūkio sektoriuje, aktyviai ieškos darbuotojų, kai tik bus atvertos šalių sienos ir nebus grėsmės žmonių sveikatai“, - tikino Užimtumo tarnybos atstovė M.Jankauskienė.

Komentarai

Europarlamentaras Bronis Ropė sakė, kad rudenį daugiau darbo jėgos tikrai reikės, nes tokiu laiku nuimamas derlius.

„Žemės ūkio sektoriuje šalims dabar trūksta darbuotojų, nes lėktuvai nebeskraido. Bet laisvas judėjimas Europoje lieka. Lietuva nėra tokia jau „biedna“ šalis ir čia nėra tokie maži atlyginimai, tad tendencija iki šiol kaip tik buvo, kad grįžo žmonės į Lietuvą. Viskas priklausys nuo to, kaip mes susitvarkysime su viruso problemomis, kaip pasaulis tvarkysis, ar atsigaus įvairūs sektoriai. Jeigu neatsigaus turizmo, paslaugų sektorius, tai pramoninio didelio proveržio nelabai verta tikėtis. Nes Europa, ypač pietinės šalys, gyvena iš paslaugų“, - sakė B.Ropė.

Gintaras CHOMENTAUSKAS
Psichologas, socialinių mokslų daktaras


Vertinant bendrą situaciją, labai mažai tikėtina, kad lietuviai po pandemijos masiškai emigruos dirbti užsienyje. Nes užsienio šalių ekonomika dėl pandemijos paveikta net labiau nei Lietuvos, galbūt išskyrus Lenkiją, kur yra didelė darbo rinka, tačiau ji nelabai patraukli dėl finansinių priežasčių. O kitur yra savų bedarbių.

Psichologiniu požiūriu, Lietuvoje gyvenimas, darbas yra palankus. Žmonės apskritai gerai vertina savo šalies veiksmus, pasididžiavimas savo valstybe yra labai didelis. Taigi ateityje turėsime iššūkį, kaip sukurti darbo vietas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s