Džefrio Epšteino byla priminė Garliavos dramą

Prieš kelias dienas paskelbta žinia, kad anapilin iškeliavo D.Kedžio ir Neringos Venckienės mama Laimutė Kedienė. Skelbiama, kad moteris mirė užsienyje. Pati N.Venckienė taip pat jau ne vienerius metu gyvena ne Lietuvoje ir nuo viešumo yra atsiribojusi.

Žinia apie L.Kedienės mirtį socialiniame tinkle pasidalijo jos sesuo Audronė Skučienė. „Su dideliu liūdesiu turiu pranešti, kad šį pasaulį šiandien paliko nuostabi mama, močiutė, sesuo, draugė... Laimutė Kedienė, - pranešė moteris. Vėliau šia žinia pasidalijo ir profesorius Povilas Gylys, buvęs N.Venckienės bendražygis.

L.Kedienė buvo viena pagrindinių Garliavos istorijos dalyvių. Ji pirmoji pranešė apie galimą anūkės tvirkinimą jos tėčiui D.Kedžiui. Vėliau daug metų L.Kedienė mynė skirtingų teismų slenksčius. Vienu sprendimu buvo netgi pripažinta kalta dėl mažametės anūkės tvirkinimo, kad siekė paveikti vaiko seksualinį apsisprendimą, bet galiausiai ši nutartis buvo panaikinta aukštesnių instancijų.

- Apie L.Kedienės mirtį pranešėte savo socialiniame tinkle. Ar palaikėte ryšius su L.Kediene, gal ir su N.Venckiene? - „Vakaro žinios" paklausė buvusio užsienio reikalų ministro, su „Drąsos kelias" partija į Seimą išrinkto profesoriaus Povilo GYLIO.

- Ne, ryšių nepalaikome. Kiek suprantu, L.Kedienė mirė ne Lietuvoje, bet su šeima nekalbėjau. Tiesiog stebiu šią temą ir esu toje pačioje pusėje, kurioje ir buvau.

Manau, kad L.Kedienė buvo geras, protingas žmogus, kuris daug iškentėjo. Sūnaus nėra, anūkės nėra, dukters gyvenimas sugriautas. Manau, prie to prisidėjo valstybė.

- Nuo istorijos pradžios L.Kedienė taip daugiau niekada ir nebepamatė savo anūkės?

- Ne. Ir aš labai abejoju, kad ji yra gyva. Sesuo Nijolė Sadūnaitė iš Seimo tribūnos klausė, ar gyva Deimantė? Aš periodiškai taip pat keliu šį klausimą.

Dabar visi domisi Dž.Epšteino byla, kurioje minimos mergaitės, buvusios pedofilijos aukomis. Suprantu, kad yra tam tikri neviešinimo principai, bet jos nėra slapstomos fiziškai, niekas joms tapatybių nekeitė. O nuo ko slapstoma Deimantė? Nuo Laimos, nuo Neringos? Kas jai kelia pavojų?

Vienintelis logiškas atsakymas - galimos pedofilijos grupės nenoras turėti liudininkę. Nes jokio logiško paaiškinimo, nuo ko reikia ją saugoti, nėra. JAV taip pat yra atvejų, kai galimos pedofilijos aukos yra neviešinamos, bet šie žmonės patys gali išeiti į viešumą ir pasakoti savo istoriją.

- Galėtų ir Kedžių anukė, nes ji jau šiuo metu turėtų būti pilnametė... Šią savaitę, gegužės 19-ąją, buvo Deimantės gimimo diena.

- Taip, dabar jau turėtų būti dvidešimt. Matome, kad JAV panašių istorijų liudininkai kalba viešai.

Kodėl iš Deimantės buvo atimti visi artimieji, tai yra nepaaiškinami dalykai. Aš lankydavausi toje šeimoje, mačiau, kad mergaitė gerai jautėsi su seneliais, buvo mylima. Kam tuomet reikėjo atimti jos šaknis?

Manau, ši dėmė kada nors iškils į paviršių ir visuomenė daugiau sužinos. Tai tik laiko klausimas. Visa tai krenta ant sąžinės tų, kas dalyvavo istorijos dengime, o jame, manau, dalyvavo visas „elitas".

Mums buvo pasakyta, kad pedofilijos nebuvo. Tai reiškia, kad mergaitė gali laisvai vaikščioti gatvėmis ir nebijoti, kad kažkas iš jos tyčiosis ar žemins. Šeima ją būtų globojusi ir auginusi iki šiol. Tačiau jeigu pedofilija iš tiesų buvo, vienintelis pavojus - pedofilų klanas ir tie, kurie padėjo. Kodėl į šią istoriją buvo įtraukta kone visa valstybė, manau, anksčiau ar vėliau bus atsakyta.

- Istorijoje figūravo ir kita mergaitė - Laimutės Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės dukra. Apie jos likimą taip pat nieko nežinome...

- Taip, V.Naruševičiaus dukros taip pat nėra. Apie ją nieko nežinome. Beje, taip pat buvo liudininkė ir galimai pedofilijos auka.

- Prieš kelis metus Furmanavičių šeimos advokatas Valdemaras Bužinskas, kalbėdamas su „Vakaro žiniomis", Garliavos bylą pavadino byla žarija - kas prisilietė, tas nudegė. Ir stebėjosi, kad pats dar yra gyvas. Įvairiomis aplinkybėmis mirusių žmonių (skirtingai susijusių su byla) skaičiuojama beveik dešimt.

- Toje byloje iš tiesų galima suskaičiuoti beveik dešimt mirusių ar dingusių žmonių. Ir tai iki šiol neišaiškinta. Įtartinomis aplinkybėmis mirė ne tik D.Kedys, Andrius Ūsas... Juk buvo nužudytas teisėjas Jonas Furmanavičius. Tai išimtinė byla, bet taip ir nežinome aiškių atsakymų, kas už ką atsakingas. Skirtingų versijų, atrodo, niekas netyrė, tik pasodino į kalėjimą beveik aklą Raimundą Ivanauską.

JAV Dž.Epšteino byla taip pat iškilo į paviršių ne iš karto. Istorija vystėsi etapais. Nors dengimas buvo milžiniškas. Matome tai vien iš to, kokios pavardės paskelbtos naujausiuose dokumentuose. Manau, kad Garliavos istorijos faktai taip pat turės išaiškėti. Bet tam reikia sisteminių pokyčių valstybėje teisingumo link. Kol kas jų nėra. Jeigu teisinė sistema neveikia, netiria, kyla klausimas: kiek valstybė iš tiesų vykdo teisingumo misiją?

- Tai tebuvo vienos šeimos istorija?

- Ne. Aš mačiau, kaip pirmą kartą mergaitė iš šeimos buvo nepaimta, nes šeima ją apgynė. Tuomet nuvažiavau į Klonio gatvę, kur rinkdavosi žmonės, beje, tiek kairiosios, tiek dešiniosios politinės krypties atstovai. Mačiau, kad mergaitė ten gerai jautėsi, buvo mylima ir mylinti. Tuomet supratau, kad tai yra šeimos tragedija, bet į tai labai įsijungė valstybės institucijos. Tuomet tai tapo viešu klausimu.

Tai nebuvo mikroproblema ir šiandien nėra. Nors buvau pasakęs sau, kad į politiką negrįšiu, dėl šios istorijos įsijungiau ir nusprendžiau padėti tai šeimai, kiek jėgos leidžia. Net į rinkimus ėjau. Vėliau buvau teistas už mitingą prie savivaldybės, nes tuometis Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas nedavė leidimo renginiui.

Nors žmonės vis tiek susirinko. „Ačiū" demokratijos tėvui Vilniuje A.Zuokui ir prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri, mano nuomone, davė užduotį Sauliui Skverneliui organizuoti man bylą. Mitinge dalyvavo daug žmonių, o teisiamas buvau vienas.

Beje, kai vyko teismas, į mano, buvusio komunisto, teismą palaikyti atėjo monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir N.Sadūnaitė. Nes tie žmonės matė, kad vyksta kova už teisingumą. O „elite" nebuvo žmonių, kurie palaikytų teisingumą, tą puolamą šeimą ir vaiką.

Pilietinė banga tuomet buvo labai pakilusi, jos dėka „Drąsos kelias" pateko į Seimą. Nors buvo daroma viskas, kad tik tai neįvyktų.

- Ne tik „Drąsos kelio" bendražygiai, bet ir Klonio gatvėje budėję žmonės buvo paversti marginalais, o pedofilijos tema prilyginta sąmokslo teorijai. Neseniai Lietuvą sukrėtė istorija, kai su konservatoriais į Seimą išrinktas Kristijonas Bartoševičius buvo apkaltintas seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius. Kodėl matome tiek mažai ir šios istorijos analizės?

- Ta nematoma jėga laikosi elementarios taktikos - geriausia gynyba yra puolimas. Taip mes tapome patvoriniais, violetiniais, kažkokiu violetiniu gaivalu. Visaip buvo daroma įtaka viešai nuomonei neva pedofilijos nėra, o kas sako, kad yra, jie tėra tik sąmokslo teorijų kūrėjai, ekstremistai, radikalai ir blogi žmonės. Bet jeigu pedofilijos nebuvo, mergaitė turėjo ramiai augti savo šeimoje.

Manau, kad Dž.Epšteino byla žadina ir mūsų istorinę atminti. Jeigu tokie dalykai vyksta JAV... Klausimas, ar Dž.Epšteino tinklas nebuvo susijęs su lietuvišku pedofilijos tinklu? Garliavos istorija intensyviai rutuliojosi 2009-2012 m., o pirmasis Dž.Epšteino teismas - 2009 m. Jau tuo metu buvo merginų verbavimo ir faktiškai prekiavimo tinklas.

Neseniai buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Gordonas Braunas (Gordon Brown), paklaustas žurnalistų, pripažino, kad turėjo informacijos, jog mergaitės iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos buvo verbuojamos ir vežamos per mažus oro uostus prekybai žmonėmis.

Teisėsauga turėtų reaguoti į tokius pareiškimus. Tarnybos turi tirti, o politikai neturi tylėti. Mes, piliečiai, taip pat neturime tylėti, turime reikalauti, kad tokie dalykai būtų tiriami. Galbūt Klonio gatvės atvejis yra susijęs su Dž.Epšteino tinklu. Beje, pats Dž.Epšteinas sakė, kad turi šaknų Lietuvoje.

- Kodėl skirtingos reakcijos į tokias istorijas?

- Tai rodo, kad socialinis protestas JAV pramušė tam tikrą dangtį ir viskas išsiveržė fontanu. Teisingumas ten palaipsniui realizuojamas. Daug kas sako, kad nepakanka to, kas daroma. Bet tai priklausys nuo JAV visuomenės socialinės sveikatos, ar byla ir toliau bus narpliojama.

Lietuvoje tas dangtis yra tvirtai uždarytas ir užvirintas. Kol kas neturime viešos diskusijos šiomis temomis. Turi kilti visuomenės spaudimas. Manau, su laiku jis tik didės. Kaip ir JAV, taip ir pas mus, tas fontanas turės išsiveržti.

Gerbiu žmones, kurie neleidžia mums užmiršti šių klausimų. Nes tai istorija, kuri yra tragiška ne tik tai šeimai, bet ir visai Lietuvai. Tai yra valstybės tragizmas.

Tai, kad valstybėje yra teisingumo deficitas, rodo ir paminėta K.Bartoševičiaus byla. Matome, kokia yra jaunojo konservatoriaus gynybinė reakcija teisme. Ir koks jaučiamas palankumas jam. Jeigu buvo padaryta veika, ji turi būti teisiškai ir morališkai įvertinta. Nereikia net kalbėti apie tai, kad kaltinamąjį išvargino teismai, jam reikia vykti į Italiją pailsėti... Kur tai girdėta? Ar teismas N.Venckienę būtų išleidęs į Italiją atostogų teismo proceso metu?

Iki šiol manau, kad N.Venckienė pagrįstai pasitraukė iš Lietuvos, nes jos gyvybei tuo metu taip pat grėsė pavojus. Tai yra mano asmeninė nuomonė.

- Ar ne keista, kad tam tikri istorijoje dalyvavę politikai, pareigūnai, iki šiol yra aukštose pareigose?

- Įvardysiu vieną pavyzdį. Vienas žmogus padarė labai didelę karjerą. Gal todėl, kad tinkamai elgėsi Garliavos istorijoje? Nesakysiu pavardės, bet tai žmogus, kuris aukščiau jau pakilti beveik negali. Nebent taptų prezidentu.

- Nes Seimo pirmininku ir premjeru jau buvo?

- Buvo. Seimo pirmininkas - antras žmogus valstybėje. Jei kažkas nutiktų prezidentui, Seimo pirmininkas taptų laikinuoju prezidentu. Klausimas: ar yra ryšys tarp jo tokios svaiginančios karjeros ir tos bylos?

Tie, kas aktyviai dalyvavo tuose įvykiuose, šiandien vis dar yra aukštumose. Paskutiniai įvykiai rodo, kad tai truks laikinai.

Šalį supriešinusios Garliavos istorijos faktai

- 2008 metų lapkričio 29 d. N.Venckienės brolis D.Kedys kreipėsi į policiją ir pranešė, jog trys vyrai (verslininkas Andrius Ūsas, teisėjas Jonas Furmanavičius ir įvardytas „Aidu", (kaip spėta, Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnis Vaidas Milinis) tvirkino bei prievartavo jo ir Laimutės Stankūnaitės dukrą. Pradėtą tyrimą perėmė prokurorai.

- Nusivylęs teisėsaugininkų veiksmais 2009 metų vasaros pabaigoje D.Kedys visa tai išplatino viešai. Išsiųsti keli šimtai laiškų ir vaizdo įrašų, kuriuose mergaitė pasakojo, kokius sveiku protu nesuvokiamus dalykus su ja atlikinėjo minėti asmenys. Vis didesnį atgarsį sulaukiančios, Garliavos pedofilijos bylos pavadinimą įgavusios, istorijos kaltinimai patalpinti ir specialiai sukurtame internetiniame puslapyje.

- 2009 m. spalio 5-ąją nušaunami šioje byloje D.Kedžio minėti du žmonės - 30-metė buvusios jo sugyventinės Laimos Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė ir 47 metų Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius. Abi žmogžudytes, prokurorų teigimu, įvykdęs D.Kedys dingsta be žinios.

- 2010 m. balandžio 17-ąją dumblyne prie Kauno marių, Kauno rajono Šlienavos kaime, per švaros akciją „Darom" aptinkamas D.Kedžio kūnas. Prokurorai paskelbia, kad D.Kedžio mirtis - nelaimingas atsitikimas.

- 2010 m. birželio 13-ąją baloje, Alytaus rajone, randamas negyvas vienintelis pedofilijos bylos įtariamasis A.Ūsas. Atlikę tyrimą prokurorai paskelbia, kad ir A.Ūsas mirė nesmurtine mirtimi.

- 2010 m. gruodžio 11 d. Kauno rajone rastas nužudytas Lietuvos teisėjų asociacijos ir Kauno apygardos teismo pirmininko A.Milinio įsūnis - 24-erių Vaidas Milinis.

- 2012 m. gegužės 17-osios ankstų rytą, vykdant teismo sprendimą perduoti N.Venckienės globojamą brolio dukrelę L.Stankūnaitei, gausios pareigūnų pajėgos įsilaužia į Kedžių namus ir jėga išplėšia iš jų mergaitę. Klykiantis ir besipriešinantis vaikas skubiai išnešamas iš namų bei išvežamas nežinoma kryptimi. Mergaitė perduota motinai L.Stankūnaitei.

- 2012 m. liepos 2 d. prezidentė patenkino N.Venckienės prašymą ir atleido iš teisėjos pareigų. Spalio 14 d. ji išrinkta į Seimą, kaip politinės partijos „Drąsos kelias" kandidatė.

- 2013 m. balandžio 9-ąją Seimas leido N.Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę.

- 2013 m. balandžio 10 d. A.Ūsas (po mirties) galutinai išteisintas dėl D.Kedžio dukrelės tvirkinimo.

- 2014 m. spalį Kauno apylinkės teismas patenkino prašymą suimti N.Venckienę, išduotas Europos arešto orderis, kreiptasi ir į JAV.

- 2019 m. lapkritį N.Venckienė ekstradicijos būdų buvo parvežta į Lietuvą.

- 2022 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs žemesnių instancijų nutartis paliko galioti sprendimus, kuriais N.Venckienė buvo pripažinta kalta dėl nežymaus mažametės sužalojimo ir panaudojusi smurtą prieš policijos pareigūną tuo metu, kai vyko mergaitės paėmimas su būriu pareigūnų.