Nausėda: ES galėtų pasinaudoti per pandemiją įgauta patirtimi

„Jie (EK siūlymai – ELTA) iš esmės yra adekvatūs, jie nukreipti į degalų rinkos krizės sušvelninimą. Taip, puikiai suprantame, kad Hormuzo sąsiaurio problemos tampa viso pasaulio ekonomikos problemomis“, – prieš neeilinę Europos Vadovų Tarybą (EVT) Kipre komentavo jis.  

„Tačiau siūlant priemones galima pasinaudoti ir ta pozityvia patirtimi, kurią ES sukaupė pandemijos laikotarpiu, pasiūlydama RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę – ELTA) ir siūlydama tam tikras tikslines, taikliai nukreiptas priemones labiausiai pažeistoms verslo ir gyventojų grupėms. Tikiuosi, kad tai bus padaryta“, – prieš neeilinę Europos Vadovų Tarybą (EVT) Kipre komentavo jis.  

Pasak jo, svarbu, kad dėmesys būtų skiriamas ne tik trumpalaikėms, bet ir ilgalaikėms, priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinančioms, priemonėms. G. Nausėda aiškino, kad karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir įtampa energetikai itin svarbiame Hormuzo sąsiauryje kitų valstybių vadovus pastūmėjo svarstyti grįžimą prie Rusijos iškastinio kuro.  

„Man labai aktualu, kad šalia tų trumpalaikių priemonių, kurios gesina gaisrus čia ir dabar, vis dėlto būtų ir aiški vizija, kaip mes ateityje ketiname mažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro, ypač Rusijos iškastinio kuro“, – teigė jis.

„Deja, šiandien tai vis dar yra realybė ir, sakyčiau, Hormuzo sąsiaurio problemos net ir paskatino kai kuriuos lyderius galvoti, ar nereikėtų grįžti prie Rusijos iškastinio kuro. Aš manyčiau, tai yra kelias į niekur, tai yra kelias, užšaldantis tas priklausomybes, kurios buvo anksčiau ir kurios mums sukūrė daugybę visokiausių problemų“, – pridūrė prezidentas. 

Jis kartojo, kad Lietuva veikia priešingai ir renkasi stiprinti atsinaujinančių energetikos šaltinių plėtrą. Šalies vadovas akcentavo, kad tai gali užkirsti kelią ateities galimų neramumų poveikiui elektros kainoms.

„Lietuvos pavyzdys yra visiškai kitas ir atvirkštinis, – tai yra perėjimas prie atsinaujinančių energetikos išteklių. Tikrai įstabu, kad Lietuva per labai trumpą laikotarpį pasiekė, kad 70 proc. mūsų reikmių jau yra tenkinama atsinaujinančiais energetikos ištekliais“, – kalbėjo jis.

„Tai yra geriausias kelias, kuris padaro mus laisvus. Jis, aišku, neišsprendžia degalų kainų krizės šiuo metu, bet jis užkerta kelią, kad tokio pobūdžio krizės, kokias dabar turime Hormuzo sąsiauryje, persikeltų į elektros kainas“, – pridūrė prezidentas.

EK veiksmų plane nuorodo siekį užtikrinti, kad priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti degalų ir dyzelino prieinamumą, valstybių narių lygmeniu būtų įgyvendinamos visapusiškai koordinuojant veiksmus.

Skelbiama, kad bus sukurtas naujas Degalų stebėjimo centras, stebėsiantis ES transporto degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygį.

Taip pat ketinama užtikrinti laiku taikomas, tikslines ir laikinas priemones – vartotojams, įskaitant pramonę, skirtas tikslines pajamų rėmimo sistemas, energijos kuponus ir socialines išperkamosios nuomos sistemas, elektros energijos akcizų mažinimą pažeidžiamiems namų ūkiams. 

EK žada patvirtinti laikinąją valstybės pagalbos sistemą, kuri suteiks papildomo lankstumo nacionalinėms vyriausybėms, įskaitant neatidėliotinas priemones labiausiai pažeidžiamiems ekonomikos sektoriams remti.

Taip pat dėmesys skiriamas spartesniam perėjimui prie vietinės švarios energijos, kuri pakeistų naftą, dujas ir iškastinį transporto kurą, spartinimas. EK žada iki vasaros pateikti elektrifikavimo veiksmų planą. Be to, siekiant paspartinti tvarių aviacinių degalų diegimą, institucija pažymi svarbą sparčiai įgyvendinti Investicijų į darnųjį transportą planą.

Taip pat žadama skirti dėmesį energetikos tinklų sistemos tobulinimui, pagalbai efektyviam valstybių narių esamo ES finansavimo panaudojimui. Taip pat, siekiant patenkinti didelius investicijų į energetiką poreikius ir sutelkti privačias investicijas, EK priėmė investicijų į švarią energetiką strategiją, surengs aukščiausiojo lygio susitikimą šiais klausimais.

Kaip skelbta, ketvirtadienį ir penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda dalyvaus neformaliame EVT susitikime. 

Jame Europos lyderiai aptars daugiametės finansinės programos ir ES konkurencingumo klausimus.

Tarybos susitikimai vyksta ne rečiau kaip du kartus per pusmetį Briuselyje. Tuo metu neeiliniai susitikimai rengiami pagal atskirą susitarimą.