Vilniaus inovacijų pramonės parke šiemet pradėjus 65 mln. eurų vertės saldaus baltymo gamyklos „Pentasweet“ statybas, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigia, jog tokie projektai rodo, kad Lietuva yra regiono aukštųjų technologijų centras.
„Įmonių, tokių kaip „Pentasweet“, pasiekimų dėka mes judame sėkmingai į priekį. Šiandiena yra pavyzdys, kad Lietuva yra biotechnologijų centras, yra apskritai aukštų pažangiųjų technologijų centras ne tik Centrinėje–Rytų Europoje, mes visai Europai rodome pavyzdį“, – simbolinės kapsulės įkasimo renginyje trečiadienį teigė ministras.
„Tai yra dar vienas stiprus valstybės, verslo, aukštųjų technologijų žingsnis tvirtinant Lietuvą globaliame žemėlapyje kaip lyderę“, – pridūrė E. Grikšas.
Trečiadienį į jau išlietus būsimos gamyklos pamatus buvo įleista simbolinė kapsulė su miele, leidžiančia gamint saldų baltymą – brazeiną, viduje.
Anot ministro, sėkmingai vystomas projektas rodo, kad šalies politika yra orientuota ne tik į užsienio investicijų pritraukimą, bet ir į vietinį kapitalą.
„Šiandien yra pavyzdys to, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, visos Vyriausybės požiūriu, mes neišskiriame užsienio investuotojų, mes akcentuojamės ir į mūsų vietos, nacionalinį kapitalą“, – aiškino ministras.
„Turime atsigręžti į savus. Labai džiaugiuosi „Investuok Lietuvoje“ (standartu – ELTA) dirbant ir su vietos, ir su užsienio investuotojais, suteikiant tą patį visą pagalbos paketą, nes tokie projektai yra tiesiog life changing (keičiantys gyvenimą – ELTA) ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, globaliu mastu. Ir tam turime dirbti kartu“, – pridūrė jis.
Premjerė Inga Ruginienė teigė, kad Vyriausybė įmonei suteiks gamyklos veiklos vystymui reikiamą pagalbą, taip pat pažymėjo, jog šis biotechnologijų projektas bus pavyzdys visame pasaulyje.
„Svarbu ir tai, kad Lietuva gali didžiuotis aukščiausios klasės specialistais bei mokslininkais, kurie garsina Lietuvą įvairiais inovatyviais sprendimais. Tai, ką jūs kuriate, tęs ir mūsų ateities kartos, tikrai galėsime rodyti pavyzdį ne tik Europoje, bet visame pasaulyje. Pirma tokia įmonė Europoje ir tikrai yra apie ką kalbėtis ir yra dėl ko didžiuotis. Mes, kaip Vyriausybė, pažadame, kad būsime šalia“, – renginyje kalbėjo ministrė pirmininkė.
„Mūsų principas yra paprastas – mes tikrai džiaugiamės, didžiuojamės ir padėsime tiek, kiek reikės, kad tokio lygio įmonės, tokios naujos iniciatyvos vystytųsi čia, Lietuvoje, ir kad mes galėtume patirtimi dalintis ir su kitais“, – tęsė ji.
I. Ruginienės teigimu, ši saldaus baltymo gamykla galės prisidėti prie teigiamų kasdienio gyvenimo įpročių pokyčių.
„Nuostabu matyti, kuomet rimtas mokslas ateina į kasdieninį gyvenimą ir pakeičia gyvenimo kokybę ir mūsų įpročius. Šiandien, kai labai daug kalbame apie pridėtinį cukrų, apie jo žalą organizmui, turime visiškai naujus sprendimus sveiko gyvenimo link. (…) Lygiai taip pat tokie sprendimai prisideda ir prie kokybiško gyvenimų tų, kuriems yra tam tikrų problemų su sveikata, tų, kurie negali vartoti cukraus, bet nori gyventi visavertį gyvenimą“, – aiškino ji.
Verslininko Dano Tvarijonavičiaus netiesiogiai valdomos biotechnologijų įmonės „Pentasweet“ statoma baltymo brazeino gamykla bus pirmoji tokia Europoje.
Šis baltymas yra apie 1,5 tūkst. kartų saldesnis už cukrų, gamykloje jis bus išgaunamas precizinės fermentacijos būdu. „Pentasweet“ sukurta technologija leidžia nenaudojant retų gamtinių resursų išgauti baltymą, kuris gamtoje natūraliai yra randamas vaisiuje, augančiame Centrinėje ir Vakarų Afrikoje.
„Išgauti šį baltymą iš vaisiaus būtų labai sudėtinga ir brangu, o „Pentasweet“ sukurtame brazeino gamybos
procese auginamos specialiai atrinktos mielės, kurios gamina baltymą, identišką natūraliam“, – skelbia įmonė.
Ankstesni bandymai Europoje buvo nesėkmingi, tačiau tikima šio projekto sėkme
D. Tvarijonavičiaus teigimu, tai ne pirmasis bandymas gaminti šį saldų baltymą – brazeiną – Europoje. Tiesa, ankstesni Senojo žemyno didelių įmonių ketinimai nebuvo sėkmingi.
„Mes tikrai ne pirmi, ne mes suradome brazeiną, jį atrado Amerikos mokslininkai. Ne mes pirmi bandome jį pagaminti, bandė pagaminti ir Europos daug didesnių kompanijų, daug turtingesnėse šalyse. (...) Kodėl mes galvojame, kad pavyks? Todėl, kad čia Lietuva, todėl, kad „Pentasweet“ nėra nauja, iš niekur atsiradusi įmonė“, – renginyje kalbėjo jis.
„Pentasweet“ vadovas teigė tikintis, kad saldaus baltymo gamybos projektas Lietuvoje atsipirks, patiks vartotojams bei įsitvirtins rinkoje.
„Nepavyko korporacijoms, tačiau ne visur nepavyko – Amerikoje pavyko. Tai reiškia, kad galime. Tiesiog ši technologija, kurią mūsų mokslininkai kartu su vokiečiais sukūrė, ji komerciškai gyvybinga. Skaičiai rodo, kad projektas gyvybingas ir projektas gali atsipirkti. Aišku, su viena sąlyga – jeigu parduosi. Pardavimui reikia pardavinėti. Reikia įtikinti ne tik maisto gamintojus, reikia įtikinti ir visuomenę, vartotojus, kad tai yra saldu, kad tai yra sveika ir skanu“, – žurnalistams sakė jis.
„Visos biotechnologijos yra rizikingas verslas. (…) (Maisto pramonėje – ELTA) tau reikia, kad produktą pirktų. Bet vėlgi, jeigu tai yra teisingas, skanus produktas už teisingą kainą, tai vartotojas turėtų pirkti ir vartoti. Mes manome, kad mes tas rizikas suvaldysime“, – tęsė verslininkas.
Anot bendrovės, iki šiol pasaulyje šis baltymas nebuvo gaminamas tokiais kiekiais ir kaina, kad galėtų realiai konkuruoti rinkoje. D. Tvarijonavičius teigė, jog kol kas ketinama orientuotis tik į Europos rinką.
Pasak jo, gamyklos veikla bus vystoma dviem etapais. Pirmuoju, kuris bus skirtas supažindinti klientus su produktu, bus pagaminta apie 7,5 tūkst. tonų cukraus ekvivalentų.
Antrasis etapas turėtų būti vystomas iškart po to – sutvarkius technologijos reguliaciją, vartotojams išbandžius produktą. Antruoju etapu ketinama pagaminti 50 tūkst. tonų cukraus ekvivalentų. Pasak įmonės vadovo, toks kiekis šių biotechnologijų vystymo Lietuvoje pradžiai yra didelis, tačiau, palyginti su visa rinka, santykinai mažas.
„Pentasweet“ vadovas tikino, kad šio baltymo pritaikymą pasirinks klientų maisto technologai. Vis tik, jis teigė, kad maisto produktai su brazeinu yra iš bandyti ir skanūs.
„Mes bandėme pieno produktuose, leduose, uogienėse, šokoladuose, javainiuose. Visur skonis išeina geras“, – kalbėjo jis.
Tiesa, jis akcentavo, kad nei vienas cukraus pakaitalas nėra identiško cukrui skonio.
Kaip skelbia „Pentasweet“, šiam objektui EIM suteikė stambaus investicinio projekto statusą.
Anot įmonės, kadangi brazeinas yra grynas baltymas, dėl savo molekulinių savybių jis nedaro jokios neigiamos įtakos žmogaus mikrobiotai ir nesukelia gliukozės šuolių kraujyje, tad tinka visiems, norintiems mažinti suvartojamo cukraus kiekį.
Daugiau nei 8 tūkst. kv. metrų ploto gamykla statoma 1,2 hektaro sklype, statybas vykdo bendrovė „Naresta“. Gamykloje planuojama sukurti 30 aukštos kvalifikacijos naujų darbo vietų.
Šių metų vasarį pradėtas statybas planuojama užbaigti 2027-ųjų pirmąjį ketvirtį.
Šiam projektui taip pat suteiktas nacionalinio plėtros banko ILTE paskolų priemonės „Milijardas verslui“ finansavimas. ILTE projektui suteikė 42,5 mln. eurų finansavimą, likusiomis lėšomis pasirūpino pati bendrovė.