Premjerė: pokyčius antrosios pensijų pakopos sistemoje bus galima svarstyti pasibaigus reformai

„Tikrai nenorėčiau daryti skubotų veiksmų. Tą esame sutarę ir su privačiais pensijų fondais – jeigu darome tam tikrą pokytį, kad kas pusę metų vėl daryti iš naujo pokytį, man atrodo, būtų nelogiška. Pradžioje turime dvejus metus. Tai tikrai jau tas galutines išvadas galėsime daryti, kuomet pasibaigs dveji metai, kai žmonės gali apsispręsti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė ji, paklausta, ką darys gavusi Lietuvos banko (LB) ir „Sodros“ išsamią analizę apie tai, kur pasitraukusieji iš antros pakopos nukreipė atsiimtas lėšas.

„Taip, iš tiesų, LB ir „Sodra“ turi padaryti analizę, nes be pakilusio vartojimo lygiai taip pat matome, kad padidėjo trečios pakopos sudarytų sutarčių skaičius. Lygiai taip pat matome, kad į investicinį draudimą žmonės daugiau investuoja. Tas pinigų persiskirstymas yra įvairus. Būtų mitas sakyti, kad visi pinigai nukeliavo į vartojimą“, – kalbėjo ji.

Ministrė pirmininkė kartojo nepritarianti privalomo pensijų anuiteto panaikinimui. Esą taip tiek antra, tiek trečia pensijų pakopa nebetektų prasmės. Anot jos, tokį sprendimą būtų galima priimti tik tuo atveju, jei būtų nuspręsta atsisakyti pačio pensijų pakopų modelio.

„Jeigu su visuomene sutartume, kad, taip, reikėtų atsisakyti tiek antros, tiek trečios pensijų pakopos ir tiesiog tokį taupymo ar investavimo būdą prilyginti prie visų kitų, tada galėtume svarstyti šitą pasiūlymą. Tačiau, kaip matote iš tų pačių skaičių, 800 tūkstančių vis dar yra antroje pakopoje, (...) trečioje pakopoje didėja sutarčių skaičius – tai reiškia, ne visi žmonės daro sprendimą išeiti. (...) Tai, man atrodo, kad turėtume pasilikti su tokiomis sistemomis, kokios jos dabar patobulintos yra“, – sakė ji. 

I. Ruginienės teigimu, anuitetų paveldimumo sąlygų pokyčius taip pat būtų galima svarstyti tik pasibaigus dvejų metų laisvo pasitraukimo iš privačių pensijų fondų laikotarpiui.

„Dabar yra tam tikra paveldimumo galimybė su tam tikromis sąlygomis. Jeigu atsirastų rimti siūlymai, galėtume svarstyti. Tačiau vėlgi norėčiau sulaukti tų dvejų metų laikotarpio, pasižiūrėti, kaip pasibaigs galutinis reformos procesas ir tada galėtume svarstyti kitus siūlymus“, – aiškino ji. 

Kaip skelbia „Sodra“, pensijų anuitetas – tai sukaupta papildoma pensija. Teigiama, kad gyventojui įsigijus anuitetą ir sulaukus pensinio amžiaus, „Sodra“ kas mėnesį mokės stabilias pensijų išmokas visą likusį gyvenimą.

„Sodros“ anuitetą šiuo metu įsigyti yra privaloma, jei gyventojas savo pensijų fonde sukaupė daugiau 16 785 eurus. Tada jo kaina, bet kuriuo atveju, būtų visa pensijų fonde sukaupta suma – kuo ji didesnė, tuo didesnė periodinė „Sodros“ išmoka sulaukus pensijinio amžiaus.

Kaip skelbta, antradienį prezidentas Gitanas Nausėda sakė, jog remtų idėją atsisakyti pensijų anuitetų privalomumo. Anot jo, tai leistų žmonėms senatvėje laisviau valdyti „Sodros“ pensijos lėšas ir savarankiškiau rūpintis savo finansais.

Tuo metu finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikino, kad šiuo klausimu nereikia skubėti. Anot jo, dabar svarbu įvertinti nuo sausio įsigaliojusios antros pakopos pensijų reformos rezultatus.

Kaip skelbė ELTA, Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža.

Įsigaliojus reformai, nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų.

Tai galima padaryti vieną kartą išsiimant iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėta), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai. 

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, per pirmą metų ketvirtį iš antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pasitraukė apie 40 proc. visų dalyvių – beveik 550 tūkst. žmonių, kaupti liko apie 850 tūkst. gyventojų.

Pensijų fondai iš viso neteko 4,4 mlrd. eurų turto – jis sumažėjo iki 6,2 mlrd. eurų arba iki maždaug tokio dydžio, kiek siekė 2023 m. viduryje.