Lietuva derasi su Vokietija dėl artilerijos sistemų įsigijimo

"Kol kas tariamės, jokių įsipareigojimų nėra. Turėsiu galimybių kitą savaitę susitikti su Vokietijos ministre dar kartą Rygoje, pasikalbėsime ir tada galėsime informuoti daugiau", - pirmadienį, pristatydamas Krašto apsaugos ministro 2015-2020 m. gaires, sakė J. Olekas.

Ministras J. Olekas teigė, kad gairės 2015-2020 m. buvo rengiamos, atsižvelgiant į Vyriausybės programą, geopolitinę situaciją ir į karo Ukrainoje pamokas. Sugrįžus į 2008 metų krašto apsaugos finansavimo lygį ir planuojant nuoseklų gynybos finansavimo augimą, pirmą kartą planuojamas ne tik kariuomenės palaikymas, bet ir jos plėtra. Kariuomenės plėtra planuojama pagal NATO nustatytas išlaidų proporcijas - 50 proc. personalui išlaikyti ir 20 proc. įsigijimams ir ginkluotei.

" Turi būti pakankamai personalo naujai įsigyjamai ginkluotei naudotis ir lėšų jai išlaikyti, o naujas personalas turi būti visiškai aprūpintas ir sudarytos tinkamos karinio rengimo sąlygos", - kalbėjo ministras J. Olekas.

Kalbėdamas apie pasirengimą nacionalinei ir kolektyvinei gynybai, ministras J. Olekas pabrėžė nacionalinių greitojo reagavimo pajėgų stiprinimą. Jau šiais metais vyks šių pajėgų vertinamosios pratybos, o ateityje numatoma suformuoti ir trečią greitojo reagavimo pajėgų grupę. Taip pat ministras akcentavo NATO pasirengimo veiksmų plano (angl. Readiness Action Plan, RAP) įgyvendinimą, dalyvaujant NATO ypač greito reagavimo pajėgose ir su sąjungininkais steigiant NATO tarptautinį štabą Lietuvoje. Taip pat ministras pabrėžė sąlygų sudarymą, priimant bataliono dydžio tarptautinį vienetą Lietuvoje.

Pasak J. Oleko, krašto apsaugos sistemos plėtros pagrindinis prioritetas - kovinių pajėgumų plėtra, pirmiausia Sausumos pajėgose. Kitas prioritetas - kovinio rengimo pajėgumų plėtra. Taip pat bus vykdoma poligonų plėtra, įsigyjamos simuliacinės sistemos ir treniruokliai. Trečias prioritetas - modernūs vadovavimo ir valdymo, kibernetinio saugumo pajėgumai, remiantys kovinių pajėgumų plėtrą taktiniu lygiu, taip pat skirti valstybės gynybos strateginiam ir operaciniam vadovavimui. Tai esą ypač svarbu suderinamumui ir ryšiui su sąjungininkais.

Kalbėdamas apie karinį personalą, ministras J. Olekas minėjo vieną esminių siekių - sukomplektuoti Lietuvos kariuomenės kovinius vienetus bent 70 proc. Planuojama nuosekliai didinti profesinės karo tarnybos karių skaičių - vidutiniškai po 450 karių per metus. Prioritetas bus teikiamas nacionalinėms greitojo reagavimo pajėgoms priskirtiems vienetams ir kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo vienetams.

Krašto apsaugos ministras teigė, kad modernizuojant Lietuvos kariuomenę, vienas iš svarbiausių prioritetų - aprūpinti karius modernia ginkluote ir apsaugos priemonėmis, pagerinti jų tarnybos sąlygas. Pasak ministro, dideli įsigijimų projektai neturi užgožti kariuomenės atraminio elemento - kario aprūpinimo. Siekiant sustiprinti Lietuvos kariuomenės manevringumą ir ugnies galią bus įsigyjama prieštankinė ir priešlėktuvinė ginkluotė, modernizuojami minosvaidžiai, vykdomi savaeigės artilerijos ir pėstininkų kovos mašinų įsigijimo projektai. Ministras užsiminė, kad Lietuvos kariuomenė planuoja įsigyti ir naudoti bepiločius lėktuvus.

Pasak ministro J. Oleko, siekiant patenkinti išaugusius kovinio rengimo, sandėliavimo, priimančios šalies paramos poreikius, planuojama kompleksiškai plėsti ir atnaujinti karinę infrastruktūrą. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas Pabradės ir Gaižiūnų poligonų plėtrai, taip pat Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko infrastruktūrai.

Ministras pažymėjo bendradarbiavimo svarbą su kitomis institucijomis.

"Siekiant užtikrinti kariuomenės ir kitų ginkluotosioms pajėgoms priskiriamų institucijų sąveiką ir operacinį integravimą, planuojamos bendros pratybos su ginkluotosiomis pajėgomis - Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentu", - susitikime su žurnalistais sakė J. Olekas.

Kalbėdamas apie atsaką į nekonvencinius saugumo iššūkius, ministras J. Olekas pabrėžė kibernetinio ir informacinio saugumo svarbą. Perėmus atsakomybę už kibernetinio saugumo politikos formavimą ir jos įgyvendinimo koordinavimą bei kontrolę, ir įsteigus Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, Krašto apsaugos ministerija užtikrins ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir informacinių išteklių kibernetinių incidentų stebėjimą ir valdymą, taip pat informacinės infrastruktūros gynybos planavimą. Siekiant užtikrinti informacinį saugumą, bus stiprinami krašto apsaugos sistemos strateginės komunikacijos pajėgumai ir kartu su Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijomis bus dalyvaujama kuriant valstybinę strateginės komunikacijos sistemą, prie kurios krašto apsaugos sistema galėtų prisidėti analitiniais pajėgumais ir per paramą atskiriems švietimo ir kultūros projektams bei programoms.

Taip pat bus plėtojama bendra mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo sistema, kurioje civilinės valstybės institucijos ir piliečiai turės aiškiai apibrėžtus vaidmenis ir atsakomybę.

Krašto apsaugos ministro gairės nustato krašto apsaugos sistemos prioritetus, veiklos kryptis ir principus, karinio bendradarbiavimo su sąjungininkais ir partneriais gaires. Gairės yra vidutinio laikotarpio gynybos planavimo dokumentas, kuris remiasi Seimo patvirtinta Krašto apsaugos sistemos plėtros programa ir kitais dokumentais - Nacionalinio saugumo strategija, Karine strategija ir kt. Savo ruožtu ministro gairės tampa pagrindu kitiems detalesniems planavimo dokumentams rengti.