Vien pernai Lietuvoje uždarytos 29 viešosios bibliotekos

Dingo trečdalis

Bibliotekų savaitė, truksianti Lietuvoje iki gegužės 3-iosios, suteikė progą daugeliui tautiečių gyvai išgirsti kūrėjus, skaitančius savo kūrinius, ar tiesiog pasišnekučiuoti su jais. Šį kultūros blyksnį ypač pajuto rajonų gyventojai.

Tiesa, tokių šiemet - keliais tūkstančiais mažiau. Mat iš Lietuvos švietimo ir kultūros įstaigų žemėlapio 2010-aisiais išnyko 29 viešosios bibliotekos, net 25 jų - kaimuose. Nuo 1990-ųjų iš tuo metu buvusių 1885 bibliotekų liko vos 1328, o iš 956 tūkst. skaitytojų teliko 739 tūkst. ir jų nuolat mažėja (per 5 metus jų dingo net 38 tūkst.).

Gyvena kaip prieškariu

Kauno rajono Vilkijos biblioteka, įsikūrusi dar 1939 metais suręstame mediniame name, - viena iš laimingųjų, kuriai uždarymas dar negresia. Nors sienos aptrupėjusios ir papuvusios, o langai gaminti dar prieš karą.

“Mus žada perkelti į naujas patalpas, bet kada - dar tiksliai nežinome, gal šį penkmetį ir sulauksime įkurtuvių”, - vylėsi bibliotekininkė Jolanta Bačėnienė.

Biblioteka turi per 700 įvairaus amžiaus skaitytojų, jų skaičius vis auga, nes brangstančių knygų žmonės neįperka. Vis dėlto šiemet Vilkijos biblioteka savo fondus papildė vos keliomis naujomis knygomis. Beje, ne pačiomis populiariausiomis, o tomis, kurių skaitymo “bumas” jau nuslopęs, kurios jau nupigintos. Mat, pavyzdžiui, pernai naujoms knygoms skirta vos 7830 litų, tuo tarpu viena knyga vidutiniškai kainuoja apie 20. “Rašome pageidavimus, kokių knygų norėtume, bet nelabai į mūsų prašymus kreipia dėmesio”, - šyptelėjo J.Bačėnienė.

Bibliotekų neranda

Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė džiaugėsi, jog lietuviai nuo pirmųjų dienų itin palankiai įvertino bibliotekų savaitės renginius. Visgi, anot jos, kai kurie žmonės, nepatingėdavę sukarti ir kelis kilometrus iki artimiausios bibliotekos, jos šiemet neberas.

“Kaimo biblioteka yra bendruomenės kultūros židinys. Ji keičiasi, žmonės jau gali ne tik skaityti knygas, laikraščius, žurnalus, bet ir naudotis visomis elektroninėmis paslaugomis, pasiekti informaciją. Tad bibliotekų nykimas yra labai skaudus. Visiškai nesutinku su požiūriu, kad bibliotekos yra nuostolingos. Juk kultūra, švietimas neišreiškiami pinigais. O mūsų žmonės nėra tokie mobilūs kaip, pavyzdžiui, Danijoje ar Belgijoje, kur daugelis turi net po kelis automobilius ir gali pasiekti tolimesnes kultūros įstaigas. Pas mus žmonės eina pėsčiomis 3-4 kilometrus, kad tik paskaitytų knygą, laikraštį”, - pasakojo ji.

Knygų neliks

Dar didesnė problema, kuri jau katastrofiškai pablogino bibliotekų padėtį, yra praktiškai atimtas finansavimas naujoms knygoms įsigyti. 2008-aisiais tam buvo skirta 8,6 mln. litų, o tiek 2009-aisiais, tiek 2010-aisiais - vos po 2,4 mln. Šiemet skirta 3,4 mln. litų, tačiau to esą nepakanka. Tad, anot A.Jaskūnienės, nėra ko stebėtis, kad skaitytojai, neradę net prieš kelerius metus leistų knygų, apsisuka ir nebegrįžta.

“Kiek naujų knygų išleidžiama, žmonės jų ieško bibliotekose, bet mes negalime jų įsigyti. Gerai, jei galime įsigyti po vieną egzempliorių, bet dalis knygų į fondus nebus įtrauktos. Knygynuose jų taip pat nebebus jau po kelerių metų, tad neliks ir bibliotekose, jei leidimas nebus pakartotas. Tų spragų mes nebepajėgsime užkamšyti. Bet patikėkite - žmonėms knygų reikia, mes tai jaučiame. O kai žmogus ateina, neranda knygų, siūlome kitas, bet jis galų gale nusivilia”, - sakė ji.

0,73 lito - tiek knygoms įsigyti bibliotekose 2010-aisiais teko vienam Lietuvos gyventojai

Palikti be knygos

Renata ŠERELYTĖ - rašytoja:

Tai yra absurdas - pagal šią statistiką atrodome gal net prasčiau nei kai kurios Afrikos valstybės. Bet viską pasako prioritetai - jei vienam Valdovų rūmų kokliui skiriami šimtai ar tūkstančiai litų, tai nėra ko kalbėti apie kultūros rėmimą. Čia net nebūtų galima kalbėti apie kokį nors kultūros palaikymą, tai jau gyvaliojimas. Kalbant apie knygų pasiekiamumą - turėtų prisidėti ir leidėjai, skirdami bibliotekoms dalį savo išleistų, valstybės dotuotų knygų. Tačiau situaciją žinau, nes pati turiu draugę, kuri dirba kaimo bibliotekoje: ji labai liūdna. Ko gero, biblioteka yra vienintelis likęs objektas, galintis palaikyti kultūrą regionuose, kaimuose, nes daug kur nėra likę ir kultūros namų. Aišku, daug kas priklauso ir nuo bendruomenės, ar ji stipri, ar ne. Tad kartais kultūrinius renginius įmanoma suorganizuoti ir be valdžios pagalbos. O kalbant apie bibliotekas, joms išlaikyti galėtų skirti daugiau dėmesio ir vietos valdžia. Nes jei neranda pinigų žiemą bibliotekos šildymui ar negali sutvarkyti kelių sulūžusių kėdžių, tai jokia Vyriausybė čia šių bėdų neišspręs. Aišku, situacija tokia, kad viskas netelpa galvoje. Tiesiog matome, kad kultūra valdžiai nėra prioritetinė sritis. Nors valstybei tai reikalinga gyvybiškai.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"