„Laisvūnai“ stums partnerystę Vilniuje

Šią savaitę „Eltos" redakciją pasiekė laiškas, kuriame teigiama, kad į sostinės merus besitaikantis Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius su Vilniaus miesto savivaldybės teisininkais derina galimybę įteisinti partnerystę Vilniaus mieste. Esą tai būtų išeitis tuo atveju, jei Seime visgi nepavyktų pritarti pateikimo stadiją jau praėjusiam Civilinės sąjungos įstatymui.

Paklaustas, ar iš tikrųjų T.V.Raskevičius svarsto bei derina partnerystės galimybę realizuoti sostinės lygiu, politikas nutylėjo.

„Nuo komentarų šiame etape susilaikau. O Civilinės sąjungos įstatymo projektas Seime yra suruoštas ir Seimas dėl jo politiškai turi apsispręsti, kaip dėl pagrindinio tinkamo šios problemos sprendimo būdo", - „Eltai" sakė parlamentaras.

Šiek tiek plačiau situaciją ryžosi pakomentuoti T.V.Raskevičiaus bendrapartietis Remigijus Šimašius. Vilniaus meras pažymi, kad galimybė tos pačios lyties asmenų partnerystę įteisinti jo vadovaujamos savivaldybės lygiu yra sena idėja.

„Idėją, kad partnerystė būtų įteisinta savivaldybės lygiu, jei valstybė to nesugeba padaryti, politikams keliu jau beveik aštuonerius metus, praktiškai nuo pirmosios savo, kaip mero, kadencijos pradžios. Esame ne kartą apie tai kalbėję ir su savivaldybės teisininkais, ir su žmogaus teisių aktyvistais, aiškinęsi galimybes. Šią idėją, kaip realią galimybę padėti vilniečiams, esu išsakęs ne vienam politikui, įskaitant ir Tomą Vytautą Raskevičių", - „Eltai" teigė Vilniaus miesto meras.

Žinomas teisininkas prof. Alfonsas Vaišvila tokius „laisvūnų" teiginius ironiškai pavadino „koperniško lygio išradimu". Pasak jo, Lietuva yra vientisa ir nesusideda iš valstijų kaip JAV, todėl visi įstatymai turi vienodai galioti visoje Lietuvoje, o ne kaip JAV, kur visos valstijos gyvena pagal savo nustatytą tvarką ir bendrai šalyje galioja tik pagrindiniai įstatymai.

„Partnerystės reikalai yra įstatymo lygio reguliavimas, todėl negali būti sprendžiami tik kurioje nors savivaldybėje. Čia toks liberalizmas, kai norima sukelti chaosą: įstatymo nėra, tai kiekviena savivaldybė valdosi pagal savus nutarimus.

Tokių pavyzdžių žinome. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Austrijoje taip buvo. Mūsų studentai ten nuvažiavę stebėdavosi, kad nėra valstybės: kiekviename mieste sava tvarka - kitą himną gieda, kitą vėliavą kelia.

Laisvės partijos siūlymas - toks pats absurdas, kaip kad siūlymas (jei toks būtų), kad Baudžiamasis kodeksas nevienodai galiotų visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, užsimano Vilnius, kad už žmogžudystę sostinėje taikoma mažesnė bausmė nei likusioje Lietuvoje. Arba Vilnius sugalvotų pats vienas legalizuoti visus narkotikus. Tai visiškai nedera su konstituciniu principu, kad visi įstatymai visoje Lietuvoje vienodai galioja ir visiems vienodai yra privalomi. Kad būtų ne valstybinė, o parapinė tvarka - tai tik atskirų žmonių keisti pašnekėjimai", - „Vakaro žinioms" sakė A.Vaišvila.

Pasak profesoriaus, savivaldos lygmeniu gali būti tvirtinami tik tokie teisės aktai, kurie aktualūs tik tam tikroje teritorijoje ir yra pavesti savivaldos kompetencijai. Pavyzdžiui, tokie, kaip vietinės rinkliavos, gatvių pavadinimų parinkimas ir t.t.

Redakcijos nuotr.

„Tarkime, Vilnius kažkaip apeitų tvarką ir pripažintų vienalytes partnerystes. Bet juk porai išvažiavus iš Vilniaus jos partneriais niekur nepripažintų. Tačiau svarstau tik teoriškai, nes neįmanoma, kad ir Vilniuje būtų priimta tokia antikonstituciška tvarka. Manau, kad tokios kalbos tėra priešrinkiminis triukas. Nes jei būtų leista tokią tvarką patvirtinti Vilniuje (o tai būtų antivalstybinė veikla, nes įneštų sumaištį, būtų parodyta nepagarba teisei, prieštarautų teisinės valstybės principui), tada kokie nors Šalčininkai galėtų pasiskelbti autonomiją - nuspręstų, kad Lietuvos vientisumo principas negalioja. Net tokios kalbos yra pavojinga tendencija, jei jos vyksta ne šnekantis tarpusavyje, o netgi derinama su teisininkais", - akcentavo A.Vaišvila.

Kodėl Laisvės partija prakalbo apie idėją Vilniaus lygmeniu įteisinti vienalytę partnerystę? Mat idėja tai įteisinti Lietuvos mastu pakibo ant plauko: antradienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nutarė inicijuoti ekspertinį vertinimą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto. Tokį prašymą komiteto nariai nutarė adresuoti Vilniaus universitetui, Mykolo Romerio universitetui, Vytauto Didžiojo universitetui ir Socialinių mokslų centro Teisės institutui. Politikai nutarė mokslininkų pasiteirauti, kaip siūlomas teisinis reguliavimas paveiks teisinę sistemą ir socialinę aplinką.

Dar lapkritį dalis opozicijos atstovų kreipėsi į Seimo valdybą ir TTK, taip pat prašydami atlikti ekspertinį įstatymo projekto vertinimą. Seimo nariai norėjo gauti tikslius atsakymus, kaip siūlomas Civilinės sąjungos įstatymas tiesiogiai paveiktų teismus, Lietuvos žmonių gyvenimą ir bendras nuotaikas visuomenėje. Taip pat prašyta išanalizuoti ir tiksliai įvertinti galimas grėsmes teismų sistemai, jeigu, pavyzdžiui, siūlomu reguliavimu nepatenkinti asmenys kreiptųsi į tarptautinius teismus. Valdančiosios daugumos atstovai neabejojo, kad tokia iniciatyva opozicija bando vilkinti Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymą parlamente.

Visgi, tada TTK apsisprendė neinicijuoti ekspertinio Civilinės sąjungos įstatymo projekto vertinimo.