1 nuotr.Mūsų valdininkams, politikams, valstybės įmonių vadovams ir kitiems šalies ponams sovietmečiu įgytas aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomas gyventi netrukdo. Netrukdo kopti karjeros laiptais, eiti svarbias pareigas.
Ponų darbinė veikla visuomet atitinka Europos standartus, o jei netyčia pritrūksta vadinamųjų kompetencijų, jie jas kelti gali už mokesčių mokėtojų lėšas. Ir net darbo valandų sąskaita.
Kiek kitaip yra eiliniams gyventojams. Tiems, kurių darbas išties kilnus, bet menkai mokamas.
Pavyzdžiui, paaiškėja, kad slaugytojos jau nebeįsispraudžia į vadinamuosius ES standartus. Jų sovietinis diplomas esą pasenęs, todėl savivaldybių „klapčiukai“ net ima siuntinėti raštus, grasindami, kad turint tokį išsilavinimą gresia išlėkti iš darbo.
Suprask, švirkštą reikia laikyti jau ne taip, žaizdos tvarstomos ir temperatūra matuojama kitoniškai.
Žinoma, tokia situacija aukštosioms mokykloms ypač palanki. O kas praleis progą užsidirbti iš beviltiškoje padėtyje atsidūrusių slaugos specialistų? Diplomų kalvės kuo mieliausiai perkvalifikuos kiekvieną, norintį iš sovietinio pavirsti europietišku profesionalu.
Gaila, kad savanorių atsiranda tik tarp vargšių slaugytojų. Tik jos, pajutusios valdžios „klapčiukų“ šantažą, ima abejoti savo sugebėjimais ir pasiryžta tobulėti. Tam atranda lėšų net iš savo kuklių atlyginimų.
O štai patiems valdininkams jų gebėjimai niekada abejonių nekelia. Įsižeis, jei kuriam pasakysi, kad pono išsilavinimas ir darbo metodai atgyvenę, kad reikia juos pritempti prie europietiškų standartų.
Gal ir jų diplomus reikėtų kvestionuoti? Neabejoju, kad aukštosios mokyklos turėtų iš ko uždirbti.
