Pjudymui naudojami „žurnalistiniai“ tyrimai

Didysis, jungtinis tyrimas byloja, kad septyniolika „Nemuno aušros" rėmėjų pervedė grynuosius pinigus į savo privačias bankines sąskaitas ir tą pačią dieną ar artimiausią dieną pervedė iš tų savo sąskaitų pinigus į „Nemuno aušros" sąskaitą. Kur kriminalas? Negi draudžiama namie turėti grynųjų?

Juolab kai ir civilinės saugos, krizių valdymo specialistai pataria turėti grynųjų kiekvienam šeimos nariui bent savaitei. Prokuratūra taip pat nustatė, kad jokio kriminalo nebuvo, pinigai „Nemuno Aušrai" pervesti teisėtai.

Tačiau kyla kitas klausimas. Kaip žurnalistai sužinojo, kad, pavyzdžiui, aplinkos ministras Kastytis Žuromskas ar „Nemuno aušros" vicepirmininko Roberto Puchovičiaus tėvas, brolis, svainis įnešė į savo asmenines sąskaitas būtent tiek grynųjų pinigų? Būtent tokią sumą ir nė cento daugiau?

Iš kur sužinojo, kiek anksčiau būta pinigų šiose sąskaitose? Iš kur, kaip patys žurnalistai tvirtina, gavo „tvirtų įrodymų"?

Ar R.Puchovičius bei jo artimieji atskleidė žurnalistams savo bankinių prisijungimų kodus? Gal aplinkos ministras K.Žuromskas savo prisijungimo prie sąskaitos kodą paskelbė? Juk sunkoka patikėti, kad net dešimt Lietuvos žurnalistų yra ekstrasensai.

A.Račą kolegų „analizai" nustebino

Todėl žurnalistui, skaitmeninio turinio kūrėjui A.Račui kilo įtarimas, jog žurnalistams informacija apie „Nemuno aušros" rėmėjų asmeninių sąskaitų turinį buvo pamėtėta tikrųjų tyrėjų. Nes komerciniai bankai atskleidžia privačius savo klientų duomenis tik tuomet, kai to pareikalauja ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos.

Ką tai reikštų? Kad tyrėjai, neradę prie ko teisiškai prikibti, nutekino teisiškai neperspektyvią medžiagėlę žurnalistams. O šie ją griebė kaip alkani zuikiai morką. Apgriaužė ir pateikė kaip savo gigantišką tyrimą. Vos ne daktarinę disertaciją, parašytą net 10-ies autorių.

Ar Lietuvos piliečiams draudžiama namuose turėti grynųjų? Ne, nedraudžiama. Ar draudžiama remti partijas? Ne, nedraudžiama. Ar draudžiama privatiems asmenims knaisiotis po kitų privačių asmenų bankines sąskaitas? Taip, draudžiama!

Lygiai taip pat kaip draudžiama ir asmens tapatybės vagystė.

Pvz., kai toks pilietis, skaitmeninio turinio kūrėjas Karolis Žukauskas, apsimetęs Seimo pirmininku Juozu Oleku, kalbino buvusį labai trumpalaikį kultūros ministrą Ignotą Adomavičių. Ir ką? Ir nieko! Nes Lietuvoje jau viskas galima. Bet ar tikrai?

Prokurorai reaguoti atsisakė

Nebūdamas tuo įsitikinęs A.Račas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad apgintų viešąjį interesą, nes galimai į privačių asmenų sąskaitas buvo landžiojama neteisėtai. Ir ką? Ir nieko!

Nors A.Račas ir pats abejojo, ar prokuratūra imsis ginti viešąjį interesą. Todėl, laukdamas prokuratūros atsakymo, socialiniuose tinkluose rašė: „Jei (prokuratūra) neatsakys, tai irgi bus atsakymas. Ir patvirtinimas, kad galbūt Europos parlamente Lietuvą dergę politikai buvo teisūs ir Lietuvoje iš tiesų kyla grėsmė demokratijai".

„Kaip vertinu, kad žurnalistai jau lenda į privačias sąskaitas? - pasitikslino „Vakaro žinių" klausimą A.Račas. - Na, aš jau parašiau, kad blogai vertinu, nes man tai kvepia tiesiog ikiteisminio tyrimo duomenų nutekinimu.

Dėl to ir kreipiausi į prokuratūrą, kad dėl to pradėtų tyrimą - dėl šių duomenų nutekinimo, bet prokuratūra atsisakė tai daryti. Pagrindas - kad niekas iš tų žmonių, kurių duomenys buvo paviešinti, patys nesikreipė".

- Socialiniuose tinkluose komentuodamas šį prokuratūros atsisakymą rašote: „Įsivaizduokime, kad Vilniaus centre randamas lavonas. Su aiškiomis smurto žymėmis, negyvas. Ar ir tada Generalinė prokuratūra sakytų, kad ikiteisminiam tyrimui pradėti nėra pagrindo, nes nukentėjęs asmuo, tai yra lavonas su aiškiomis smurto žymėmis, neparašė pareiškimo". O viešojo intereso prokuratūra jau negali ginti? Lauks, kol bus paviešintos pačių prokurorų privačios sąskaitos?, - paklausėme A.RAČO.

- Pasirodo, jiems reikia nukentėjusiojo pareiškimo, nors įstatymas jiems leidžia ir be konkretaus asmens kreipimosi tirti ginant visuomenės interesą, nes tokie „analizai" yra visuomenei pavojinga veikla. Prokuratūra bent turėtų ieškoti priemonių, kaip privačių duomenų paviešinimo neskatinti.

- Ar tai reikštų, kad visų piliečių bankinės sąskaitos nėra saugios?

- Pagal tai, ką matome, panašu, kad taip ir yra.

- Bet kaip ta informacija gauta? Netikiu, kad žurnalistas paskambino į banką, pranešė, kad labai norėtų įlįsti, pavyzdžiui, į R.Puchovičiaus žmonos sąskaitą - ir bankas leido. Labiau tikėtina, kad teisėsauga tą informaciją žurnalistams nuleido, todėl jokio žurnalistinio tyrimo paprasčiausiai nėra. Tik teisininkų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, neaptikus nusikaltimo sudėties.

- Kadangi teisėsauga nerado jokio nusikaltimo, tai atidavė medžiagą žurnalistams. Taip pat buvo ir su tuo garsiuoju Šūdmaišiu (buvusiu nusikalstamo pasaulio atstovu ir teisėsaugos informatoriumi, bendravusiu su R.Puchovičiumi, - aut. past).

Tai irgi buvo panaši istorija - teisėsauga tyrė, nieko nusikalstamo nerado, tada atidavė Karoliui Žukauskui. Lygiai taip pat atsitiko ir dabar.

- Bet ar galima tokį „analizą" vadinti profesionaliu žurnalistiniu tyrimu?

- Tai aš ir parašiau, ką apie tai galvoju. Tai yra tiesiog parsidavinėjanti žiniasklaida, kuria yra manipuliuojama. O kaip vertinu duomenis galimai perdavusią teisėsaugą? Aišku, kad blogai! Iš tikrųjų, mano supratimu, tai ir yra didžiausias blogis, kad teisėsauga dalyvauja tokiuose žaidimuose.

Tai iš tikrųjų yra didesnė grėsmė demokratijai nei LRT pataisos. Seimo pirmininkas J.Olekas kreipėsi dėl R.Žukausko į teisėsaugą, bet ji nusprendė, kad jokio nusikaltimo nebuvo. O aš galvoju, kad tai buvo J.Oleko tapatybės vagystė.

- Tačiau galima įrodyti, kad R.Žukauskas, pasisavindamas svetimą tapatybę, nesiekė sau finansinės naudos, neklastojo dokumentų ir t.t., todėl išsisuko. Ar jums neatrodo, kad teisėsauga politizuota?

- Aš nežinau, ar ji politizuota, aš nežinau, ką ji palaiko, bet, mano supratimu, ji neatlieka darbo taip, kaip įstatymai tai numato.

- Socialiniuose tinkluose rašote, kad esate pasišlykštėjęs tuo, ką daro žmonės, kuriuos kažkada vadinote kolegomis. Taip pat rašote: „čia apie tuos „analizus", kuriuos paskelbė, leisiu sau pasakyti, kad tai parsidavinėjančių individų, vadinančių save žurnalistais, pajėgos.

Nesakysiu, kad jie parsidavinėja už pinigus, nes neturiu įrodymų, bet parsidavinėti galima ir ne už pinigus. Galima už palankumą, ordinus, galima už būsimų konkursų rezultatus ir t.t.". Taip pat primenate, kad „prostitutės žmonomis tampa tik Holivudo filmuose".

Argi tiems žurnalistams ne gėda? Juk tikro tyrimo tai neatliko. LRT generalinė direktorė už tokį Tyrimų tarnybos tyrimą turėtų išmokėti algas ne žurnalistams, bet tikriesiems, statutiniams tyrėjams, bet jie, aišku, nesiviešins. Nesigirs. O šiaip - kam vargti?

Gali tiesiog sėdėti kur nors skvere prieš STT ar Generalinės prokuratūros pastatus ir laukti, kol koks nors pažįstamas tyrėjas išneš laukiančiam, uodegą vizginančiam šuniukui medžiagą-kaulą?

- Čia reikėtų klausti LRT generalinės direktorės, o aš jau pasakiau viską, ką galvoju. Žurnalistai ne tai, kad apsijuokė. Tiesiog jais eilinį kartą manipuliavo. Man būtų gėda, bet jiems gal ne? Buvo tokių manipuliacijų ir anksčiau.

Prisiminkite (prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjos) Daivos Ulbinaitės istoriją. Vienas prie vieno!

Patys informaciją (su grifu „slaptai") paleidžia, o paskui patys teisėsaugą ant žurnalistų užsiundo. Prisiminkime, kiek jau buvo viešai paskelbta politikų, verslininkų nutekintų pokalbių įrašų, kurie nesibaigė jokiais teistumais.

Visa tai nėra labai nauja. Aš tikėjausi, kad su metais tie dalykai išnyks. Bet kaip neišnyksta, taip neišnyksta!

Jei Lietuva yra teisinė valstybė, ji turi dėti ant stalo tik visiškai patikrintus nusikaltimo įrodymus, o ne kurti kažkokias sąmokslo teorijas. Juokinga, liūdna, graudu - ir nežinau, ką dar daugiau pasakyti!

P.S. „Vakaro Žinios" uždavė klausimą Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams, ar jie, žurnalistui paprašius, suteiktų informaciją apie savo klientų privačias sąskaitas.

Atsakyta, kad informacija apie klientą ir jo sąskaitos operacijas sudaro banko paslaptį, kuri yra apibrėžta LR Civiliniame kodekse ir yra saugoma įstatymų.

Bankai neatskleidžia kliento duomenų trečiosioms šalims. Griežtai reglamentuotais atvejais duomenys gali būti teikiami valstybės institucijoms, kai šios pateikia prašymą, kuriam įvykdyti esama pakankamo teisinio pagrindo.