Eligijaus Masiulio intriga ar paskutinis šiaudas?

Pats knygos autorius, nuteistas 5,5 metams, savo knygos pristatyti negali. Jeigu bausmės laikas nebus sutrumpintas, į laisvę išeis tik 2029-ųjų gegužę.

Šiai 300 puslapių apimties knygai anotaciją parašė E.Masiulio geras pažįstamas - keliautojas, valtimi Ramųjį vandenyną vos neperplaukęs Aurimas Mockus.

Pats E.Masiulis savo knygą vadina subjektyvia refleksija, nepretenduojančia į dokumentiką. Taip iš anksto apsidraudžiama nuo galimų teisinių pasekmių, jei E.Masiulio knygoje paminėti asmenys (Dalia Grybauskaitė, Gitanas Nausėda, Eugenijus Gentvilas ir t.t.) pasijustų įžeisti ar apkaltintų knygos autorių šmeižtu.

Penktadalis knygos yra skirtas E.Masiulio baudžiamosios bylos peripetijoms. Nuo to momento, kai 2016 m. buvo sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų, nes paėmė kyšį iš tuometinio koncerno „MG Baltic" viceprezidento Raimundo Kurlianskio.

Šios bylos peripetijos tiek kartų buvo skelbtos, jog kažin, ar būtų galima sužinoti dar kažką naujo. Tačiau knygos autorius intriguoja, jog yra jo knygoje momentų, kurių dar nėra atskleidęs, o ir dabar atskleis tik dalį tokių momentų.

Apie D.Grybauskaitę

Kiek prisimename, E.Masiulis susirašinėjo su tuomete prezidente D.Grybauskaite per specialų „tulpių paštą". O knygoje užsimena, jog D.Grybauskaitė, jį pasikvietusi į prezidentūrą, pasiguodė, jog socialdemokratai nori jos galvos, nes kritikuoja jų tuometį premjerą Algirdą Butkevičių.

E.Masiulis tikina, jog prezidentė skundėsi, jog socialdemokratai ieško pagrindo jos apkaltai, o ji šiame fronte viena, net TV3 nepalaiko. Todėl D.Grybauskaitė prašė perduoti linkėjimus tuometinio koncerno „MG Baltic" prezidentui Dariui Mockui ir paprašyti, kad koncernui priklausanti žiniasklaida, įskaitant ir LNK, palankiai prezidentės darbą nušviestų.

„Jeigu valstybės vadovas prašo, aš negaliu atsakyti, juolab kad D.Grybauskaitę, kaip prezidentę, Liberalų sąjūdis rėmė nuosekliai nuo jos politinės karjeros pradžios", - knygoje teigia politikas.

„Gerai, prezidente, aš pakalbėsiu su jais, man atrodo, kad jiems reikia šiek tiek dėmesio parodyti ir turėtų jie palankesni Jūsų atžvilgiu būti. Juolab kad TV3 prieš jus nusiteikę, o jie tarpusavyje gi stipriai konkuruoja, - atliepiau į valstybės vadovės prašymą aš", - savo atsakymą šalies vadovei aprašė E.Masiulis.

Tiesa, politikui klausimų esą sukėlė tai, iš kur šalies vadovė žino apie jo ir D.Mockaus ryšį.

„Galvoje sukosi ką tik pasibaigusio mūsų pokalbio nuotrupos ir detalės. Kodėl ji manęs paprašė pakalbėti su Mockumi? Atsitiktinumas? Nemanau. Kodėl neprašė pakalbėti su „Lietuvos rytu" ar kokiu „Delfi"? Su šių žiniasklaidos priemonių vadovais mano santykiai irgi nebuvo blogi. Čia yra kažkas daugiau. Per mūsų susitikimus su prezidente aš niekada jai nebuvau minėjęs, kad pažįstu „MG Baltic" vadovybę", - pasakojama politiko parašytoje knygoje.

E.Masiulis padaro atitinkamą išvadą, jog D.Grybauskaitė tai sužinojo iš jėgos struktūrų, rašančių prezidentei slaptas pažymas ir pradėjusių jomis piktnaudžiauti. Esą D.Grybauskaitei būdavo pateikiamas ir iškreiptas realybės vaizdas, o prezidentė tuo vaizdu aklai pasitikėjo.

Kaip bebūtų, D.Grybauskaitė apie „tulpių paštą" ir E.Masiulį kalbėti vengė. Nuo komentarų susilaiko ir dabar, o 2017-aisiais, kaip rašoma knygoje „Prezidentė. Tekstai ir kontekstai", D.Grybauskaitės buvo paklausta, ar ji tikinti, kad Liberalų sąjūdis yra rimtai nusiteikęs valytis.

D.Grybauskaitė atsakė aptakiai, jog tik visuotinė tolerancija, nepakantumas gali veiksmingai mažinti korupciją, o išimtys, išskaičiavimai, pateisinimai problemą dar padidintų. Todėl, anot D.Grybauskaitės, nėra ir negali būti jokių neliečiamųjų.

Apie SGD

Artimiausiu metu pasirodyti turinčios knygos skyriuje „Nepatiklus požiūris į verslą" E.Masiulis rašo apie laikotarpį jam dirbant susisiekimo ministru 2008-2012 metų konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje.

Anot E.Masiulio, susitikimuose su tuometine prezidente D. Grybauskaite jo ir šalies vadovės požiūris į svarbiausius susisiekimo srities prioritetus bei darbus sutapo.

„Pirmos kadencijos pradžioje su naujai išrinkta Prezidente santykiai klostėsi puikiai. Atrodo, kad vienas kitą suprasdavome iš pusės žodžio. (...) Pokalbis apie susisiekimo reikalus pas Prezidentę ilgai neužtruko. Vienodai matėme Susisiekimo ministerijos veiklos prioritetus", - rašoma knygoje.

Anot politiko, tarp strateginių prioritetų buvo sklandi šalies susisiekimo infrastruktūros integracija į ES, valstybinių įmonių veiklos efektyvumas, sunkėjantys santykiai su Rytų kaimynais.

„Aišku, jau tada aptarėme, kad Lietuvai svarbu turėti alternatyvą rusiškoms dujoms ir raktas į šios problemos sprendimą yra suskystintų dujų terminalo statyba Klaipėdoje", - teigia E.Masiulis.

„Tada dar nėjo kalba, kad terminalas būtinai turi priklausyti valstybei. O tai reiškia, kad jis galėjo būti statomas ir iš privačių investicijų, valstybei sudarant tam sąlygas", - rašoma knygoje.

SGD terminalas Klaipėdoje Lietuvos nuosavybe tapo prieš kiek daugiau nei metus - laivą-saugyklą „Independence" (angl. „Nepriklausomybė") šalis 2024-ųjų gruodį išpirko iš Norvegijos įmonės „Hoegh LNG", iš kurios iki tol dešimt metų terminalą nuomojo.

Anot E.Masiulio, Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos ir ieškant būdų įgyvendinti šį projektą, buvo svarstomi skirtingi variantai, šalyje buvo daug verslininkų, „labai norėjusių" užsiimti terminalo statybomis.

Vienas pokalbis šia tema aprašomas ministrui ir prezidentei viešint Klaipėdos uoste, jame dalyvavo tuometis „Achemos grupės" koncerno prezidentas, 2011 m. miręs B.Lubys. Jis, E.Masiulio teigimu, siekė įtikinti D.Grybauskaitę, kad SGD terminalo statybos turėtų būti patikėtos verslui, taip taupant valstybės lėšas.

„Jūsų ekscelencija prezidente, aš nesuprantu, kam pačiai valstybei kišti žmonių pinigus į naujo terminalo statybą, čia gali būti privataus kapitalo reikalas. Valstybė išloš, nes atlaisvintus pinigus galės skirti kitiems žmonių reikalams", - knygoje cituojamas B.Lubys.

Jam teigė pritaręs ir pats E.Masiulis, tikinęs, kad įvairiuose Europos uostuose sėkmingai veikia privatūs SGD terminalai.

Tačiau prezidentė pabrėžė, kad šis projektas - strateginis valstybei, todėl „kažkam kitam" jo patikėti nevalia.

Anot E.Masiulio, tuomet B.Lubys „pusiau juokais, pusiau rimtai" atkirto pastatysiantis SGD terminalą, į ką D.Grybauskaitė atsakė - „Statykite, pažiūrėsim".

Politiko teigimu, tuomet buvo aišku, kad prezidentei įtaką padarė „konservatyvusis" valdančiosios koalicijos sparnas, įtikinęs D.Grybauskaitę, kad terminalo projektas turėtų būti vystomas be privataus kapitalo investicijų.

„Iš jos šypsenos nesunkiai ėjo suprasti, kad privatus SGD terminalas Lietuvoje yra utopija. Niekas neleis tokio pastatyti. Kad prezidentė jau apsisprendus, kad ir už brangiai, bet terminalą turi statyti valstybė", - rašoma knygoje.

„Tai va, kai kas nors Lietuvoje klausia, kodėl vienai ar kitai sričiai trūksta pinigų, aš visada pagalvoju, kad valdžia kartais leidžia pinigus ten, kur juos galėtų investuoti privatus kapitalas", - teigia E. Masiulis.

SGD terminalo projektas Lietuvoje buvo pradėtas rengti 2010 m., pats laivas „Hoegh LNG" užsakymu pastatytas 2014 m. pradžioje Pietų Korėjoje, vėliau tų pačių metų spalį įplaukė į Klaipėdos uostą, eksploatuoti pradėtas gruodį.

Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG", valdžiusi Lietuvos SGD terminalą, nuo 2024 m. tapo jo technine operatore, iki tol šias funkcijas atliko Lietuvos valstybės įmonė „KN Energies". Ji terminalą iš norvegų išpirko už beveik 140 mln. eurų (153,5 mln. JAV dolerių tuometiniu kursu).

Apie G.Nausėdą

E.Masiulis knygoje prisimena, kaip Seimo viešbutyje per privačią vakarienę susipažino su tuometiniu SEB banko finansų analitiku G.Nausėda, o vėliau sulaukė iš pastarojo skambučio, kurio metu „prieita prie žmogiško reikalo".

„Skambučio iš žmogiško reikalo sulaukiau iš banko patarėjo G.Nausėdos. Negalėčiau sakyti, kad artimai vienas kitą pažinojome. Taip, retkarčiais susitikdavome ir keliais žodžiais persimesdavome kokios nors televizijos laidos filmavime.

Tiesa, vieną kartą kartu buvome pakviesti į privačią vakarienę Seimo viešbutyje. Mus skaniai pavakarieniauti, išgerti vyno ir įdomiai pasišnekučiuoti apie pasaulio bei Lietuvos reikalus pakvietė a. a. Gabrielius Žemkalnis-Landsbergis, profesoriaus Landsbergio brolis", - knygoje teigia politikas.

„Po šios vakarienės jau buvo gerokai praėję laiko, kada paskambino Gitanas Nausėda. Pokalbį pradėjome apie einamuosius valstybės reikalus, aptarėme politines ir ekonomines aktualijas. Paskui perėjome prie žmogiško reikalo padiktuotos temos", - akcentavo E.Masiulis.

***

Tad visi, kuriuos sudomino E.Masiulio užuominos, tikėtina, jog pirks jo knygą, kurioje, kaip sako pats autorius, atskleidžiama, kokia trapi yra riba tarp labai sėkmingo ir labai sudėtingo gyvenimo etapo. Kad gali būti labai aukštai, o per akimirką viskas sugriūva.