Suvaidintas mūsų pramonininkų jautrumas

Argumentai tokie. 1.Turime parodyti atjautą. 2. Sparčiai senstant visuomenei ir mažėjant gyventojų skaičiui, ekonominiai migrantai yra neišnaudotas Lietuvos potencialas.

Dvilypį pramonininkų argumentą, nukopijuotą nuo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pernykštės retorikos, būtų galima pavadinti JAUTRIĄJA NAUDA. Tik ji ekonomikai nebūdinga. Jautrumas yra dvasinė kategorija. O nauda - veikiau ekonominė. Lietuvis jautrus bažnyčioje, glostydamas vaiką, skaitydamas eilėraščius ar lankydamasis kapinėse. Joks lietuvis, vien padeklamavęs eilėraštį, niekada negavo iš banko kažkokios jautrios paskolos. Jautraus lito ar euro. Ar vien už tai, kad jautriai padainavo, pigiai nenusipirko buto. Niekas nemūrija į dangoraižius kažkokių jautresnių, gailestingesnių plytų. Jautrumas apima tik gavus su plyta per galvą. O šiaip gailestis ir ekonominė nauda retokai arba niekada nesutampa. Tad ir šiuo atveju Lietuvos piliečiams siūloma pabėgėlius tik užjausti. Nenubaidyti. Raudoti, gailėtis, grąžyti rankas kaip antikinio teatro chorui. Visaip demonstruoti atjautas. Kad verslas, jau pritrūkęs pigių vietinių baudžiauninkų, galėtų įkinkyti bent dalį atvykėlių.

Saviškių kažkodėl negailėjo

Jei pramonininkai tokie jautrūs, kodėl darbingoji Lietuva išsibėgiojo? Visi mūrininkai, santechnikai, elektrikai, siuvėjos, baldžiai, plušę vietinėje pramonėje, išvyko nė kiek viešai neapraudoti. Nors jiems nereikėjo lietuvių kalbos kursų. Ar Ruklos pabėgėlių centre per 4 mėnesius išmokti naujų įgūdžių.

Verslo bendruomenė, motyvuodama, kad pabėgėliai bus naudingi, pateikia visiškai nevykusį argumentą. Esą Lenkija priėmė 500 tūkstančių karo pabėgėlių ukrainiečių. Jie neįvedė Lenkijoje jokių naujų tvarkų, dirba ir puikiai integravosi. Tad lenkai jų ir daugiau priimtų.

Jei pas mus pabėgtų estas ar latvis, irgi nenuliūstume. Kad ir kaip būtų, pabėgėlis iš Ukrainos gerokai skiriasi nuo pabėgėlio iš Eritrėjos. Tai toks pats europietis. Su dirbančia, namie neuždaryta sutuoktine. Galų gale - tų pačių slaviškų šaknų ir tradicijų. Tokio žmogaus net nereikia integruoti. Jis ir taip į Europą integruotas.

Ekonomikos ciklai kaitaliojasi. Per pakilimą Lietuvoje darbininkų trūksta, o per nuosmukį - darbingų žmonių atsikratoma. Tai ypač pastebima statybų sektoriuje. Kai dauguma vietinių mūrininkų atsidūrė Norvegijoje. Čia lepinasi didesnėmis algomis. Į Lietuvą juos sunku prisivilioti. Kas rizikuos grįžti, jei per nuosmukį vėl išmes? O su sirais, irakiečiais būtų daug paprasčiau. Jie to vietinių verslininkų papročio nežino.

Sausros nekamuojama Sirija. Plūduriuojanti ant vandens

Pramonininkai galėtų ne graudenti visuomenę bei savivaldybes, bet elgtis originaliau. Švedija, pernai sulaukusi 163 tūkst. migrantų, jau nesutalpina atvykėlių mokyklose, sporto salėse, mečetėse, bažnyčiose. Tad nutarė išsinuomoti kruizinį laivą. Kodėl mūsiškiams pramonininkams nesusimetus ir jautriai neprišvartavus Klaipėdoje kiek mažesnio kruizinio. Kad uoste tilptų. Pavadinimu „Nojaus arka“. Ir su tuo kruiziniu jau būtų galima jautriai plaukti į Graikiją. Ir ten asmeniškai prisirinkti darbingų, bet garbingų pavargėlių bėglių. Kaip XXI a. vergų turguje. Visą mums skirtą kvotą. Su patikrintais pasais, pirštų atspaudais bei kitais būtinais formalumais. Per ekonomikos piką laivas su čia apgyvendintais pabėgėliais stovėtų Klaipėdoje. Savivaldybės, išskyrus Klaipėdos, būtų labai dėkingos. Pramonininkai kasdien išvežiotų migrantus į darbus ne geltonais autobusiukais. Integruotų žmones į autobusiukus ir darbo instrumentus. O ekonomikai lėtėjant, prigalvotų priežasčių, kaip darbininkų vėl atsikratyti. Galimi įvairūs variantai. Nuplukdyti laivą į Vokietiją. Ir čia nemokėti uosto mokesčio. Kad antstoliai uoste įstrigusį laivą areštuotų, o pabėgėliams būtų pasiūlyta visokeriopa A.Merkel pagalba. Kitas variantas - nemokėti algų, kad žmonės išsibėgiotų patys. Į savivaldybes ir Ruklos pabėgėlių centrą. Tik kažin ar priimtų. Su pasikeitusiu teisiniu statusu. Nes pabėgo ne iš Sirijos, bet iš kruizinio. Pikčiausius protestuotojus galima įtarti terorizmu. Esą netyčia buvo supainioti pirštų atspaudai. Manėme - gerasis Abdula, o netyčia atsivežėme kitą Abdulą. Be to, galima apkaltinti prastu lietuvių kalbos gramatikos mokėjimu. Per menka integracija į statybų aikštelę. O kruizinį parduoti varžytinėse. Gal pirktų Švedija. Arba supjaustyti kaip žvejybos laivyną „Jūra“ metalo laužui. Arba laukti. Kol laivas pravers naujam ekonomikos pikui.

Dėl pigios darbo jėgos išduoti Tėvynę?

LPK apklausa parodė, kad 46 proc. darbdavių priimtų pabėgėlius į darbo rinką. 28 proc. abejoja, o 26 proc. į darbą priimti nepasirengę. Tad ir verslininkų požiūriai skiriasi! O kiek priimtų lietuvių, jei jie grįžtų namo ir sutiktų dirbti tik už padorią algą? Klausimas retorinis. Kas striptizo laikais padoru - veikiau filosofinis klausimas. O alga juk nešoka prie stulpo. Bet jei lietuviai negrįžta, vadinasi, jų čia niekas jautriai nelaukia. O siras įdomus tik tiek, kad jis, kol susivoktų, būtų išnaudojamas. Nes visi pasaulio verslininkai nuolat ieško pigesnės darbo jėgos. Ir ypač nuolankaus, darbštaus, išsigandusio darbininko. Sutinkančio su bet kokiomis sąlygomis. Tik tokių pasirinkimas menkas. Nes pramonininkai norėtų darbštaus kaip lietuvis, lojalaus, mandagaus kaip japonas. Ir tiek nereiklaus algai, kiek nereiklus dykumoje medituojantis dervišas. Kad išmestas iš darbo kaltintų ne bosą, bet karmą. Naujausios apklausos rodo, kad net 65 proc. čekų pasisako prieš pabėgėlių priėmimą. Pernai taip galvojo 50 proc. Čekijos gyventojų. Be to, daugiau nei ketvirtadalis čekų norėtų, kad prieglobstis būtų tik laikinas. Pasibaigus karams, pabėgėliai grįžtų į savo tėvynes. Nes visiška iliuzija, kad žmogų, augusį kitokioje aplinkoje ir kultūroje, galima integruoti į kitą. Kaip raziną į batoną. Žmogų kitoje kultūroje galima tik kankinti. Arba išnaudoti. Kol susivoks.

Lietuvos pramonininkų konfederacijai priklauso intelektualūs žmonės. Patys puikiai suprantantys, kas slepiasi už jų jausmingos retorikos. Bet negi dėl abejotinos, trumpalaikės naudos verta kurti Lietuvoje Siriją? O Norvegijoje - Lietuvą?

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“