1 nuotr.Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo dalies projekto vystytoja „Rudina“ pasirašė paskolų sutartis su Europos investicijų banku (EIB) ir „Swedbank“ – kiekviena iš institucijų suteikia po 100,37 mln. eurų paskolą.
Teigiama, jog užtikrinus šias paskolas visa apimtimi įsigaliojo anksčiau šiemet „Rudinos“ ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pasirašyta sutartis, o tai leidžia imtis tolimesnių žingsnių.
Kaip pranešė fondas INVL, siekiant užtikrinti finansavimą, konsorciumo statybų partneriai „Conres“ ir „Fegda“ sėkmingai praėjo reikalaujamą tarptautinį patikrinimą (angl. due diligence), kuris patvirtino jų patirtį, technologinius pajėgumus ir teisinį pasirengimą įgyvendinti projektą.
„Šis projektas yra puikus pavyzdys, kaip Europos Sąjunga, remdama ypatingos svarbos infrastruktūrą, gali stiprinti savo vaidmenį saugumo ir gynybos srityse. EIB didžiuojasi galėdamas prisidėti prie Rūdninkų karinio miestelio vystymo, kuris sustiprins nuolatinį sąjungininkų buvimą ir padidins saugumą rytiniame ES flange“, – pranešime cituojamas EIB viceprezidentas Karlas Nehammeris.
Rūdninkų poligone Vokietijos brigadai vystoma karinė infrastruktūra – didžiausias karinės infrastruktūros projektas nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Tai strategiškai svarbus projektas stiprinant NATO rytinį flangą.
Projekto antrojo etapo A dalis apima statybos darbus 52 hektarų ploto teritorijoje – joje bus pastatyti 27 kariuomenės poreikiams pritaikyti statiniai, kurių bendras plotas sudarys beveik 94 tūkst. kv. metrų.
Teritorijoje taip pat numatyta įrengti rikiuočių aikštę, transporto priemonėms ir karinei technikai skirtas aikštes, sraigtasparnių zoną ir kitus statinius.
„Rudiną“ netiesiogiai valdo INVL fondas „INVL Defence Infrastructure Fund I“ kartu su statybų bendrovėmis „Conres“ ir „Fegda“.
Antradienį pradėti statybos darbai
Kaip anksčiau pranešė KAM, antradienį įsigaliojo sutartis dėl dalies Vokietijos brigadai skirto Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo infrastruktūros vystymo, pradedami statybos darbai. Visa antrojo projekto etapo A dalies vertė siekia 487,61 mln. eurų (su PVM), įsipareigojimai numatyti 15 metų laikotarpiui.
Statomas karinis miestelis užims apie 190 hektarų Rūdninkų karinio poligono teritorijos, o antrąjį projekto statybų etapą sudarys A, B bei C dalys, jas vystys įmonė „Merko statyba“, su kuria pasirašytos sutartys visa apimtimi turėtų įsigalioti artimiausioje ateityje.
Visa infrastruktūra nuosavybės teise priklausys Lietuvos valstybei ir bus valdoma bei naudojama patikėjimo teise Lietuvos kariuomenės.
Projektas įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu.
Projekto kaina apima ne tik infrastruktūros objektų projektavimą ir statybą, bet ir jų priežiūrą bei paslaugų teikimą 12,5 metų laikotarpiu, finansavimo išlaidas – palūkanas ir kitus įsipareigojimus bankams.
Pagal sutartį, kritinė infrastruktūra, reikalinga Vokietijos karių atvykimui ir apgyvendinimui, taip pat Lietuvos karių, atsakingų už poligono valdymą ir priežiūrą, įsikūrimui, turi būti išvystyta per 1 metus ir 6 mėnesius.
Likę statybos darbai turi būti užbaigti per 2 metus ir 3 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo.
Planuojama, kad užbaigus statybas Rūdninkuose, maždaug už 23 km į pietus nuo Vilniaus ir už 35 km nuo sienos su Baltarusija, 170 hektarų plote, įsikurs karinė bazė, skirta iki keliems tūkstančiams karių.
Bazė turėtų pradėti veikti 2028 m. pradžioje.
ELTA primena, kad Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
