respublika.lt

Ryškėja neteisėti pandemijos momentai

(450)
Publikuota: 2022 gruodžio 19 10:50:00, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 2 nuotr.
Dainiaus Labučio nuotr.

Sveikatos teisės institutas (STI) vis dar atlieka COVID-19 pandemijos Lietuvoje valdymo tyrimą. Galutines tyrimo išvadas tyrimo iniciatoriai planuoja paskelbti kitų metų sausį, tačiau jie sutiko „Vakaro žinioms" atskleisti įdomių įžvalgų. Kalbamės su STI ekspertu teisininku Ramūnu Aušrotu.

 

- Priminkite skaitytojams, kas paskatino pradėti tokį tyrimą.

- Siekis nustatyti, kaip valdant pandemiją buvo naudoti valstybės finansai. Visų aspektų nepavyks įvertinti, bet yra tikslinės sritys, kuriose ieškome atsakymų.

Vienas pirmųjų klausimų - kiek valstybei kainavo COVID-19 vakcinacijos mechanizmas? Visuomenė jau suprato, kad vakcinų buvo nupirkta ženkliai daugiau negu reikėjo, todėl ji nori žinoti, kodėl laiku nebuvo atsisakyta perteklinių pirkimų ir kas už tai yra atsakingas. Kai nereikalingiems pirkiniams leidžiami valstybės pinigai, tai gali būti vertinama tik kaip neracionalus biudžeto lėšų panaudojimas.

Kitas klausimas - „kovidinių" paslaugų finansavimas. Gydymui nuo „kovido" buvo skirti 8 mln. eurų, apsauginėms priemonėms - 44 mln. Ar toks santykis yra proporcingas ir ar tiek priemonių tikrai reikėjo? Nes tuo pat metu ilgalaikėms „kovido" pasekmės, jų gydymui, reabilitacijai valstybė tiek dėmesio neskyrė.

Taip pat bandome nustatyti, ar tikslingai buvo mokėtas dar tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintas „1/12-osios priedas". Iki pandemijos tvarka buvo tokia - įstaiga suteikia paslaugą, informaciją apie suteiktas paslaugas pateikia teritorinei ligonių kasai, o pastaroji pagal sąskaitą perveda pinigus. Taigi, apmokant už paslaugas, buvo naudojamas faktiškai suteiktų paslaugų principas. Per pandemiją buvo įvestas garantuotas finansavimas. Viešai teigiama, kad taip buvo bandoma paskatinti po pirmojo karantino kaip galima greičiau atsidaryti gydymo įstaigas, tačiau mechanizmas nesuveikė, paslaugų apimtis nesugrįžo į ikipandeminį lygį, visuomenė reikiamų paslaugų negavo ir tai galėjo lemti didesnį paslaugų negavusių asmenų mirtingumą.

Dėmesio sulaukė ir karantino metu įvestas paramos mechanizmas, pagal kurį fiziniai ir juridiniai asmenys galėjo teikti ligoninėms paramą, tačiau niekas nevykdė jos apskaitos. Pagalbą ligoninei deklaravęs paramos teikėjas galėjo susimažinti mokesčius, tačiau niekas nevertino, ar sumažinimas buvo proporcingas jo atliktam darbui.

Atšaukus karantiną Sveikatos apsaugos ministerija šioje srityje atliko kai kuriuos korekcinius veiksmus. Ministro įsakymu ligoninės buvo įpareigotos patvirtinti tvarkas ir oficialiai registruoti gaunamą paramą bei labdarą. Visgi pandemijos laikotarpiu tas nebuvo registruojama, tad neaišku, kiek kas kokios paramos gavo.

Atskiras klausimas - kaip pandemijos valdymui buvo panaudotos valstybės lėšos, kaip jos buvo įformintos ir įteisintos. Sauliaus Skvernelio vyriausybė pandemiją valdė skolintomis lėšomis, Ingrida Šimonytė tam pinigus skyrė iš rezervo. Kadangi dėl lėšų skyrimo buvo priimtas net 41-as specialusis Vyriausybės nutarimas, tai atsako į klausimą - kodėl taip ilgai buvo reikalinga perteklinė nepaprastoji padėtis. Rezervo lėšų negalima naudoti bet kaip ir bet kada. Viena iš galimybių jas naudoti yra nepaprastoji padėtis, nes net karantino metu jos yra neliečiamos.

Lietuvoje vienu metu suveikė keli veiksniai - be pandemijos sulaukėme migrantų krizės, prasidėjo karas Ukrainoje. Valdžia tuo pasinaudojo, įvedė nepaprastąją padėtį ir rezervo lėšos tapo prieinamos tiek galvojant apie paramą Ukrainai, tiek valdant pandemiją.

Domina mus ir I.Šimonytės rezervo lėšų naudojimo pandemijos valdymui mechanizmas. Mat skolintos lėšos ir jų panaudojimas turi atsispindėti valstybės biudžete. Tai reiškia, jog jei reikia papildomų išlaidų, tai tenka tikslinti biudžetą ir gauti Seimo pritarimą. Visai kita tvarka galioja naudojant valstybės rezervą. Užtenka turėti teisinį pagrindą jį naudoti, šiuo atveju tai buvo nepaprastoji padėtis. Todėl keliame klausimą - ar toks mechanizmas buvo pasirinktas tam, kad viduryje metų nereikėtų koreguoti valstybės biudžeto? Ar, siekiant išvengti Seimo kontrolės, skolintos lėšos buvo skubiai pervestos į valstybės rezervą ir jau tuomet naudojamos? Kaip tai paveikė lėšų skyrimo skaidrumą ir jų panaudojimo efektyvumą? Klausimų yra ir daugiau, bet tikimės, kad atsakymus į juos pavyks rasti.

- Ar valstybinės institucijos linkusios atsakyti į klausimus?

- Užklausas - ar gavo kovidinių lėšų - išsiuntėme visoms, valstybės biudžeto asignavimus gaunančioms, institucijoms. Pagal įstatymą jos privalo atsakyti per 20 dienų. Atskirais atvejais terminas gali būti pratęstas iki 30-imt, bet atsakyti vis tiek reikės. Vienos įstaigos atsakė operatyviai, kitos - pagal įstatyme numatytus terminus, trečios kiek vėlavo, bet irgi atsakymus pateikė. Deja, ne visus juos galima vadinti „atsakymais", nes, tarkim, Ekonomikos ir inovacijų ministerija nusprendė užsiimti atsirašinėjimu ir atsakymų pasiūlė ieškotis svetainėje.

Labiausiai stebina tai, kad niekaip nesulaukiame atsakymo iš Vyriausybės, todėl nežinome, kaip šią tylą interpretuoti. Ar jie tyli, nes neturi ką atsakyti, ar skubiai stengiasi sumėtyti pėdas. Visgi su išvadomis dar neskubėsime ir palauksime. Taip pat nustatysime galutinį terminą, iki kurio lauksime atsakymų, o jų negavę veiksime pagal įstatymus.

Beje, lyginant ankstesnę ir dabartinę vyriausybes, pavyko išsiaiškinti, kad prie S.Skvernelio dalis pinigų pandemijos valdymui gavusių įstaigų juos investavo į pastatų remontą. Gal tai leido lėšų paskyrimo dizainas (pernelyg plačiai suformuluota biudžeto lėšų naudojimo eilutė), bet šią vietą dar reikės pasitikslinti. I.Šimonytės vadovavimo laikais tokių atvejų dar nenustatėme, bet atviras lieka lėšų skyrimo tikslingumo ir jų panaudojimo racionalumo klausimas.

- Kokiais rezultatais jau galite pasidalinti?

- Kadangi sričių yra daug, aš galiu kalbėti apie mano kuruojamą „kovido" vakcinacijos mechanizmą. Akivaizdu, kad dar iki vakcinacijos pradžios buvo priimtas sprendimas dėl masinės visos populiacijos skiepijimo, nors Lietuvos teisės aktai tokių dalykų nenumato. Kad nereikėtų koreguoti tą reguliuojančių teisės aktų (pvz., imunoprofilaktikos programos, kuri numato tik rizikos asmenų vakcinaciją nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų), buvo sugalvotas ir įdiegtas atskiras vakcinacijos mechanizmas su savo taisyklėmis, kurias įsakymu patvirtino ministras A.Dulkys. Visgi, kai ką vėliau reikėjo keisti, pvz., imunoprofilaktikos tvarkos nuostata, leidžianti vykdyti masinę vakcinaciją ne sveikatos priežiūros įstaigose, atsirado praėjus pusei metų po skiepijimo nuo COVID-19 pradžios. Formaliai galima sakyti, kad iki tol skiepijimas vakcinacijos punktuose buvo neteisėtas.

Be abejo, masinės vakcinacijos sprendimas, kaip rodo Europos audito rūmų ataskaita, užgimė Briuselio koridoriuose. Sudarytos sutartys iki vakcinacijos pradžios, juose nustatyti įsigyjamų vakcinų kiekiai ir jų pristatymo terminai rodo, kad buvo manoma, jog skiepai išspręs viruso suvaldymo problemą. Toks sprendimas buvo šakėmis ant vandens rašytas, nes, kaip rodo dabar iškilę į viešumą duomenys, vakcinos nebuvo tiriamos dėl viruso perdavimo stabdymo, o ir greitai praktikoje paaiškėjo, kad tai nevyksta. Užkrėsdavo ir paskiepyti. Taigi, skiepyti visą populiaciją nebuvo prasmės.

Visgi keista, kad niekas nekvestionavo tokio vakcinų kiekio įsigijimo, nors vakcinų, švirkštų ir kitų priemonių poreikis privalėjo būti objektyviai įvertintas. Tokio vertinimo nebuvo, o jis buvo reikalingas vien dėl to, kad buvo galima nuspėti, kad masinis vakcinavimas susidurs su rezistencija. Žmonės nėra kvaili ir netruko suprasti, kad normaliai vakcinai pagaminti reikia ne pusantrų, o 10-15 metų, todėl skiepytis neskubėjo.

Valstybė daug investavo į įtikinėjimą, kad jos saugios ir efektyvios, tačiau tai nesuveikė. Tuomet kaip „skatinimo" priemonė buvo sugalvotas „(ne)galimybių pasas".

Mes ir tada sakėme, o šiandien jau visiems yra akivaizdu, kad nuo pat pradžių buvo pasirinkta klaidinga kryptis. Tikrai galėjome elgtis kaip švedai, kurie paskiepijo rizikos grupes ir stebėjo situaciją. Lietuva, užuot taip pasielgus, nuskubėjo vykdyti Briuselio sprendimų ir pripirko vakcinų. Kai tapo aišku, kad žmonės masinei vakcinacijai priešinasi, kilo klausimas - jas išpilti ar naudoti prievartą. Buvo pasirinktas antrasis variantas. Esantys valdžioje nuolat kartojo - norite galimybių, skiepykitės.

Vakcinacijos skatinimui buvo naudojamos ir kitos priemonės - gydytojams už paskiepytus asmenis skiriami priedai ir t.t. Čia tikslinga būtų iškelti ir medikų etikos klausimą, nes labai tikėtina, kad dalis jų stengėsi įpiršti skiepus ne dėl pacientų gerovės, o dėl asmeninės ar įstaigos finansinės naudos. Taip pat neoficialiai kalbama, kad platesnes galimybes turėję medikai klastojo įrašus dėl esą gautų skiepų ar persirgimo. Akivaizdu, kad prievartinė valdžios politika paskatino korupciją.

Be to, Lietuva turėjo net 11 vakcinų pirkimo sutarčių. 7 išankstines pasirašė S.Skvernelis, likusias 4 - I.Šimonytė. Valstybėms buvo paliekamos 5-ios dienos apsigalvojimui, bet mūsų valdžios visuomet pirko tiek, kiek buvo numačiusios. Sutinku, kad kartais sunku techniškai per 5 dienas priimti teisingą sprendimą, tačiau tai rodo, kad procesas buvo organizuotas netinkamai.

S.Skvernelis galėjo nežinoti, kaip vyks procesas ir kokia bus visuomenės nuotaika. I.Šimonytė jau žinojo. Nepaisant to, ji sutartis pasirašė ir vakcinas pirko. Ar buvo manoma, kad kažkokia forma pavyks priversti visus paskiepyti? Ar tai buvo nusikalstamas nerūpestingumas leidžiant pinigus tam, ką žmonės atmetė?

- Kaip manote, kas bus, kai paskelbsite galutines išvadas?

- Kažko labai radikalaus neįvyks, nes visuomenė ir taip susiskaldžiusi. Vieni įsitikinę, kad I.Šimonytė viską daro idealiai ir jų požiūrio nepakeisim. Kiti, priešingai, valdžia netiki ir išvadas priims kaip savo požiūrio patvirtinimą. Mes tai darome ne tam, kad pakeistume nuomonę, o tam kad įvardintume „kovido" valdymo politikos strategines klaidas. Kad, kai kitą kartą kils grėsmė visuomenės sveikatai, nedarytume skubotų sprendimų, juos sekančių klaidų ir pradėtume mąstyti savo galvomis.

Politikai dabar teisinasi, kad tik vykdė ES ir PSO nurodymus, bet mes esame suvereni valstybė. Turime mąstyti patys.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
376
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (450)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s