1 nuotr.Valstybės kontrolė ir Registrų centras Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pateikė šiurpią, švelniai tariant, informaciją. Pasirodo, dėl institucijoms pateikiamų įvairių Registrų centro duomenų šalies biudžeto išlaidos 2020-aisiais padidėjo net 33,7 karto. Veikiausiai todėl, kad nuo 2019-ųjų nebe pačios institucijos moka už įvairiausias pažymas - jas apmoka valstybės biudžetas, kitaip tariant, mokesčių mokėtojai.
2018-2020 m. Registrų centro neatlygintinai valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikiamų duomenų kiekis padidėjo 2,3 karto, o valstybės biudžeto lėšų poreikis išaugo nuo 0,3 mln. eurų 2018 m. iki 10,1 mln. eurų 2020 m. Tokie skaičiai paaiškėjo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete išklausius valstybinio audito ataskaitą „Registrų centro tvarkomi valstybės informaciniai ištekliai".
2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostata, kad Registrų centro duomenys visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, atliekančioms teisės aktuose nustatytas funkcijas, yra teikiami neatlygintinai. Už naudojimąsi šiais duomenimis Registrų centrui kompensuojama valstybės biudžeto lėšomis. Auditoriai savo ataskaitoje konstatuoja, kad valstybės mastu nepakankamai vertinamos galimybės mažinti valstybės biudžeto lėšų poreikį šioms paslaugoms.
Kitas svarbus komiteto posėdyje aptartas aspektas - neanalizuojama, kodėl neatlygintinų duomenų gavėjai, turintys galimybę gauti duomenis „sistema-sistema" būdu, ne visais atvejais juo naudojasi ir renkasi brangesnį būdą: popierinį arba elektroninį. Auditoriai įvertino, kad, 2020 m. neatlygintinai teikiant Juridinių asmenų registro paslaugą „Juridinių asmenų registro išplėstinis su istorija išrašas" elektroniniu ir (ar) popieriniu būdu, ji kainavo 270 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, t.y. 94 kartus daugiau, nei tą pačią paslaugą gaunant „sistema-sistema" būdu (valstybės biudžeto lėšų poreikis - 2900 eurų).
„Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kaip įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, neanalizuoja, kodėl neatlygintinų duomenų gavėjai, turintys galimybę gauti duomenis šiuo būdu, ne visais atvejais juo naudojasi ir renkasi brangesnį būdą", - audito ataskaitoje priekaištus žarstė Valstybės kontrolė.
„Verčia sunerimti Registrų centro direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus įvardinti skaičiai, kad valstybės biudžeto lėšų poreikis neatlygintinai teikiamoms paslaugoms 2022 m. gali siekti 25 mln. eurų. Valstybės mastu nepakankamai vertinamos galimybės mažinti valstybės biudžeto lėšų poreikį šioms paslaugoms", - konstatavo komiteto pirmininkas Ričardas Juška.
Komitetas nutarė prašyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iki gegužės 31 d. nustatyti priežastis dėl 2019-2021 m. Registrų centro neatlygintinai teikiamų paslaugų kiekio didėjimo ir išanalizuoti galimybes mažinti valstybės biudžeto lėšų poreikį neatlygintinai teikiamoms paslaugoms kompensuoti, sutaupytas biudžeto lėšas nukreipiant integracinių sąsajų tarp duomenų sistemų sukūrimui.
Anot Valstybės kontrolės audito ataskaitos, Registrų centras teikia 300 rūšių administracinių ir viešųjų paslaugų. 2020 m. valstybės institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims buvo suteikta 293 mln. vnt. paslaugų. Už suteiktas paslaugas 2018-2020 m. gauta 130,7 mln. eurų pajamų.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vicepirmininkas Valentinas Bukauskas „Vakaro žinioms" teigė, kad posėdžio metu taip ir nepavyko išsiaiškinti, kodėl mokesčių mokėtojams drastiškai išaugo išlaidos, susijusios su Registrų centro institucijoms pateikiama informacija. Tačiau kaip pagrindinę galimą to priežastį politikas įvardijo įsigaliojusią pataisą, kad nebe institucijos pačios, o valstybės biudžetas už jas padengia šias išlaidas. Todėl įstaigoms neverta stengtis taupyti. Jos renkasi patogesnius, tačiau brangesnius būdus gauti informaciją.
„Reikėtų išsiaiškinti, kurios institucijos nesistengia taupyti, kurios prašo ne pažymų, parengiamų pigiausiu būdu, o popierinių ar elektroninių. Žiūrint plačiau, didelė problema, kad valstybė turi daugybę registrų, sistema neoptimizuota. Mano supratimu, registrus kūrė skirtingi kūrėjai, skirtingi administratoriai juos aptarnaudavo, todėl registrai tarpusavyje „nesusikalba". O dar įdomiau tai, kad institucijos iš savų registrų gali gauti bet kokią informaciją, tačiau gyventojus vis tiek užkrauna biurokratiniais reikalavimais. Pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija žino apie kiekvieno žmogaus gautą eurą, tačiau žmogui vis tiek reikia deklaruoti savo pajamas. Kam to reikia - niekas neatsako", - stebėjosi V.Bukauskas.
