respublika.lt

Kilpa po kaklu, vardu „Independence" (158)

2021 spalio 05 20:26:42
Olava STRIKULIENĖ

Europoje didėjant gamtinių dujų kainoms, labiausiai kenčia tos įmonės, kurios visus metus naudoja gamtines dujas kaip žaliavą trąšoms gaminti. Laikinai stabdo trąšų gamybą kai kurios įmonės Vokietijoje, Norvegijoje, Anglijoje, Ukrainoje. AB „Achema" taip pat mažina gamybą. Ar neatsitiks taip, kad AB „Klaipėdos naftos" Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas ir į jo sudėtį įeinantis, norvegams priklausantis laivas „Independence" nesugebės finansiškai išsilaikyti, jei „Achemai" dėl sumažėjusios gamybos prireiks mažiau dujų? Iki šiol ši trąšų gamintoja buvo pati dosniausia visų savo pajėgumų neišnaudojančio laivo išlaikymo finansuotoja. Bet kas bus, kai dalį tos finansinės naštos teks perimti visiems mokesčių mokėtojams?

×
nuotr. 8 nuotr.
„Achema“ neturi galimybės apsirūpinti gamtinėmis dujomis aplenkiant Klaipėdos SGD terminalą. Lino Rimkaus koliažas



Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės AB „Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius informavo Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisiją, kad Lietuva per metus vidutiniškai suvartoja 22-25 TWh (teravatvalandes) gamtinių dujų. Ši tendencija tęsiasi jau 5 metus. 22,5 TWh gaunama per SGD terminalą. 7,5 TWh - per dujotiekį iš Baltarusijos, bet dujų kiekis čia sumažėjęs. Dar šiek tiek gamtinių dujų Lietuva gauna iš Latvijos požeminės Inčiukalnio dujų saugyklos.

N.Biknius pripažino, kad didžiausias gamtinių dujų vartotojas, taigi ir pirkėjas yra „Achema". 2020 m. iš visų Lietuvai tekusių 25,1 TWh trąšų gamintojai prireikė 13,1 TWh. Šiek tiek daugiau nei pusės viso gamtinių dujų srauto. 2019 m., kai Lietuva sunaudojo 23,5 TWh gamtinių dujų, vien „Achema" savo produkcijos gamybai sunaudojo 14 TWh. Ir atitinkamai užmokėjo. Mat SGD terminalo veikla išlaikoma specialia dedamąja, kuri pridedama prie dujų perdavimo kainos. Tą dedamąją moka visi gamtinių dujų vartotojai, bet kas daugiausiai dujų naudoja, tas ir moka daugiausiai. 2015 m. „Achema" sumokėjo 30 mln. eurų, vėliau trejus metus - apie 20 mln. eurų, o 2019 m. ir 2020 m. - atitinkamai 23,5 mln. ir 14,4 mln. eurų.

Aplenkti terminalą - nulis šansų

„Achemos" generalinio direktoriaus Ramūno Miliausko teigimu, „Achema", kai dirba visu pajėgumu, per metus sunaudoja apie 12 laivų suskystintų gamtinių dujų. Be to, kaip sakė R.Miliauskas, „Achema" neturi galimybės apsirūpinti gamtinėmis dujomis aplenkiant Klaipėdos SGD terminalą. Mat visos suskystintos gamtinės dujos atgabendamos ten. Tuomet išdujinamos ir pateikiamos į vidinius Lietuvos dujų tinklus.

Šiemet gamtinių dujų kainos visoje Europoje ėmė drastiškai didėti, nes pirmosios po pandemijos atsigavo Azijos ekonomikos ir čia prireikė daugiau gamtinių dujų. Gamtinės dujos anksčiau kainavo 6-7 eurus už Mwh (megavatvalandę), o dabar Vokietijoje ir Olandijoje jau prašoma 70 eurų už MWh. Lietuvoje, priklausančioje „GET Baltic" rinkai, gamtinių dujų rinkos kaina - 46 eurai už MWh. (Kitų šaltinių teigimu, jau ir dabar Lietuvoje mokama 62 eurai už MWh). Tačiau, anot N.Bikniaus, vėliau kainos dar didės.

Tenka išlaikyti apytuštį terminalą

Pagrindinės Europos gamtinių dujų saugyklos, esančios Austrijoje, Olandijoje, Vokietijoje, šiuo metu užpildytos tik 50-60 proc. Kai gamtinių dujų kainos Europoje taip šuoliuoja, geriausiu atveju tik pusę savo talpos išnaudojantis „Independence" gali tapti dar labiau pustuštis. Pavyzdžiui, rugsėjo 27-ąją terminale buvo 130360,20 kub. m suskystintų gamtinių dujų, nors jo talpa - 170 tūkst. kub. m.

Tačiau, nepriklausomai, ar šis 330 mln. JAV dolerių kainavęs laivas tuščias, ar pilnas, už jo nuomą AB „Klaipėdos nafta" per metus Norvegijos įmonei „Hoegh LNG" sumoka 68,9 mln. JAV dolerių, o per 10 metų, tai yra iki 2024 m. pabaigos, iš viso sumokės 520 mln eurų. O tada „Klaipėdos naftai" bus leista šį laivą nusipirkti. Arba kitą panašų laivą, tinkantį terminalui. Įstatymu numatyta, kad SGD terminalo veikla vykdoma iki 2044 m. pabaigos.

AB „Klaipėdos naftos" 74,47 proc. akcijų priklauso Energetikos ministerijai, likusios - kitiems akcininkams. Koncernas „Achemos grupė" valdo daugiau kaip 10 proc. akcijų.

Kentėsime visi

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) taip pat nustatė, kad dėl padidėjusių kainų per šių metų pirmą pusmetį Lietuvos dujų rinkos dalyviai importavo į Lietuvą 13 824 GWh dujų. 8,72 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Importuojamų gamtinių dujų sąnaudos buvo 45,22 proc. didesnės nei pernai per tą patį laikotarpį ir siekė 120,127 mln. eurų.

2020 m. „Achema" pagamino 2,47 mln. tonų trąšų, įmonės pajamos sudarė 432,9 mln. eurų , o pelnas - 69,2 mln. eurų prieš mokesčius.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, AB „Achema" yra viena iš Lietuvos įmonių, daugiausiai sumokančių mokesčių. 2019 m. sumokėta 15 mln. 905 tūkst., o 2020 m. - 15 mln. 717 tūkst. eurų.

Akivaizdu, jog kiekvieno šios bendrovės agregato laikinas sustabdymas tiesiogiai paveikia ir mūsų valstybės biudžetą. Kiekvieną žmogų. Kuriam ir taip žadama sunki žiema. Anot VERT vadovo Renato Pociaus, gamtinės dujos buitiniams vartotojams gali brangti nuo 0,63 iki 0,95 euro, o dujinis šildymas - nuo 0,51 pabrangs iki 0,75 euro.

Darbuotojai nežinioje

AB „Achema" gamykloje dėl susidariusių sudėtingų rinkos sąlygų buvo priimtas sprendimas - po užbaigto planinio remonto laikinai nepaleisti vieno iš dviejų amoniako cechų.

Tai ne tik sumažėjusi gamyba ir potencialūs nuostoliai įmonei, bet ir vargas ten dirbantiems žmonėms. 400 „Achemos" darbuotojų darbo vietos ir pajamos kybo „ant plauko".

Kai pačioje įmonėje dirba apie 1250 darbuotojų, beveik trečdalio jų eliminavimas iš darbo proceso turės didelių pasekmių tiek įmonei, tiek miestui ir jo gyventojams.

„Achemos" darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė:

„Situacija neaiški. Kol kas darbo tvarkaraštis tėra tik spalio mėnesiui. Darbuotojams tikėtinos prastovos, kurių metu jie gaus tik 40 proc. atlygio. Kas neišnaudojo apmokamų atostogų - eis atostogauti. Dalinis darbas, 8 val. darbo diena vietoj įprastos 12 valandų pamainos žmogui nubrauks naktinį padidintą tarifą, tad vėl nukentės dirbančiojo pajamos. Tie mūsų 400 darbininkų susidurs su papildomomis finansinėmis problemomis."

Komentuoja energetikos ekspertas Vidmantas JANKAUSKAS:

Jei „Achema" laikinai sumažintų savo indėlį į SGD terminalo išlaikymą, vartotojai jį vis tiek išlaikytų. Tik padidėtų kiekvieno vartotojo dalis. Ką tik girdėjau, kad VERT prognozuoja, jog šildymo dujomis kaina padidės vartotojams buitiniams net 80 proc. Tokio kainos padidėjimo dar niekada nebuvo.



O kalbant apie „Achemą", panašiai vyksta visoje Europoje ir ten trąšų gamintojai pristabdo savo pajėgumus, nes toks gamtinių dujų pabrangimas trąšas labai pabrangintų. Matome labai puikiai, kad Europoje laukia sunki žiema. Iš Rusijos buvo sumažėjęs gamtinių dujų tiekimas, nes jie savo dujų saugyklas išdegino, dabar pildosi. Norvegija šią vasarą darė popandeminius tvarkymus jūroje, kur išgauna gamtines dujas. O amerikietiškos dujos nuplaukė į Rytus. Viena gamtinių dujų Europoje trūkumo priežasčių - ir Kinija, susirūpinusi gamtos tarša, ėmė daugiau naudoti ne anglį, bet gamtines dujas.

Prieš metus turėjome nepaprastai pigių gamtinių dujų, bet jų kaina dabar pašoko 10-15 kartų. Nuo paties minimumo pakilo į neregėtas aukštumas. Dar labai brangus šiltnamio emisiją sudarančių dujų, tai yra CO2, taršos mokestis. Tad pas rusus dabar gamtinių dujų nėra, Azija - didelė, o mums gamtinių dujų trūksta.

Rinkos, kai išsigąsta, vien iš išgąsčio ima didinti kainas. O dėl per didelio „Independence", specialistai visada sakė, kad jis yra per didelis. „Achema" planavo nusipirkti mažesnį, bet politinis sprendimas buvo kitoks. Ir dabar politikai kalba, kad gali būti ir kitas laivas, bet ne mažesnis kaip „Independence".

Baigdamas mintį noriu pasakyti, jei prisimenate, amerikiečiai, pats Donaldas Trumpas ragino europiečius pirkti „mūsų laisvės dujas", o kai finansiškai apsimokėjo, tai atsisuko į Rytus. Vokietija taip pat dėl gamtinių dujų pirmiausia rūpinasi savo šalies interesais. Tos šalys žiūri savo ekonominių interesų, o mūsų politikai neva vertybinių dalykų. Todėl susipykome su Kinija ir dar steigiame atstovybę Taivane. Ar nereikėtų pirma pagalvoti apie pasekmes?

„Klaipėdos naftos" pastebėjimai:

SGD terminalo veikla išlaikoma specialia dedamąja, kuri pridedama prie dujų perdavimo kainos.

Saugumo dedamoji susideda iš: SGD terminalo kaštų (KN dalis), būtinojo SGD tiekimo dalis, ir perdavimo sistemos operatoriaus dalis. KN dalis saugumo dedamojoje nuosekliai mažėja jau kelerius metus ir nepriklauso nuo gamtinių dujų kainos. Ji buitiniam vartotojui, naudojančiam gamtines dujas iki 300 kub., m per metus tesudaro apie 0,05 Euro/kub. m. VERT Nustatyta SGD terminalo saugumo dedamoji 2021 metams ir VERT Nustatytos SGD pakartotinio dujinimo ir perkrovos paslaugų kainos 2021 metams Saugumo dedamąją moka visi gamtinių dujų vartotojai. Nors jūsų straipsnyje minima „Achema" yra didžiausias dujų vartotojas, jos mokama saugumo dedamoji skaičiuojama ne nuo suvartoto gamtinių dujų kiekio, o pagal užsakytų metinių pajėgumų vidiniame vartojimo taške maksimalų naudotojo dujų poreikį per parą, atitinkamai ji sumoka apie 20-25 proc. visos saugumo dedamosios.

„Achema" neturi galimybės apsirūpinti gamtinėmis dujomis aplenkiant Klaipėdos SGD terminalą. Mat visos suskystintos gamtinės dujos atgabendamos ten. Tuomet išdujinamos ir pateikiamos į vidinius Lietuvos dujų tinklus.

Klaipėdos SGD terminalas yra vienintelis terminalas regione, per kurį sudaryta galimybė ir alternatyva vamzdžiui importuoti dujas, išskyrus Lenkijos terminalą, kurio pajėgumai užsakyti vieno kliento ir daug metų į priekį. Klaipėdos SGD terminalo operatorė KN neperka ir neimportuoja SGD, ji užtikrina terminalo naudotojų atsigabentų SGD krovą ir išdujinimą prieš patiekiant į gamtinių dujų tinklą, o terminalas veikia trečiosios šalies prieigos modeliu, t. y. terminalo pajėgumai gali būti užsakomi klientų, kurie atitinka terminalo taisyklėse nustatytus reikalavimus. SGD terminalo naudotojai, neišskiriant nei vieno, savanoriškai perka SGD pasaulinėje rinkoje ir jas importuoja per SGD terminalą. Jie yra laisvi rinktis dujų tiekimo šaltinius (SGD terminalas ar vamzdis). Jūsų minima „Achema" itin aktyviai naudojosi SGD terminalo paslaugomis importuodama SGD tiek mažos, tiek didelės apimties krovinius. Svarbu pažymėti, kad terminalo naudotojai yra kompanijos, kurių akcininkų tikslas yra uždirbti pelną ir tai padaryti ekonomiškai naudingiausiu keliu.

Pagrindinės Europos gamtinių dujų saugyklos, esančios Austrijoje, Olandijoje, Vokietijoje, šiuo metu užpildytos tik 50-60 proc. Kai gamtinių dujų kainos Europoje taip šuoliuoja, geriausiu atveju tik pusę savo talpos išnaudojantis „Independence" gali tapti dar labiau pustuštis.

Klaipėdos SGD terminalas nėra gamtinių dujų saugykla, kurios paskirtis - priimti dujas ir jas laikyti ilgą laikotarpį (pusmetį ar du metus), kaip, tarkime, veikia Latvijoje esanti požeminė dujų saugykla Inčukalnyje. SGD dėl savo fizinių savybių (-162 laipsniai Celcijaus) galėtų maksimaliai būti išlaikomos terminale iki 90 d. Todėl, atsižvelgiant į kitų atitinkamai veikiančių Europos SGD terminalų veiklą bei jų išnaudojimo vidurkį (utilization rate), kuris šiemet siekia apie 38 proc., atitinkamai Klaipėdos SGD terminalo išnaudojimas siekia apie 42 proc. ir tai yra labai geras rodiklis. Tokio tipo terminalo pilnas panaudojimas (100 proc.) yra neįmanomas dėl technologinių priežasčių.

Pavyzdžiui, rugsėjo 27-ąją terminale buvo 130360,20 kub. m suskystintų gamtinių dujų, nors jo talpa - 170 tūkst. kub. m.

Laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu talpa siekia 170 tūkst. kub. m, standartinis į terminalą klientų pristatomas SGD krovinys siekia apie 140 tūkst. kub.m. Naujausias didelės apimties krovinys į SGD terminalą buvo pristatytas rugsėjo 22-23d. dujovežiu Gaslog Westmister (SGD terminalo dujovežių grafikas yra viešas), o laivo krovos metu ir visomis dienomis po to, vyko SGD išdujinimo procesas, todėl vertinti kad rugsėjo 27 d. terminale buvo tik 130360,20 kub. m SGD nėra teisinga, nes mažėjantis kiekis rodo, kad SGD iš terminalo buvo išdujinamos. Pažymėtina, kad laivo-saugyklos užpildymas niekada nepasieks ir negali technologiškai pasiekti 170 tūkst. kub. m, kadangi turi būti paliekamas rezervas dujų nugaravimui (boil-off gas) ir kt. technologinėms reikmėms. O taip pat terminalo naudojimo principas, jog tam, kad reguliariai galima būtų pristatyti naują krovinį, SGD turi būti išdujintos ir patiektos į gamtinių dujų perdavimo sistemą, kitaip tariant, terminale SGD kiekis turi būti paliekamas tik minimalus. Kitaip nebus galima priimti naujo krovinio.

Tačiau, nepriklausomai, ar šis 330 mln. JAV dolerių kainavęs laivas tuščias, ar pilnas, už jo nuomą AB „Klaipėdos nafta" per metus Norvegijos įmonei „Hoegh LNG" sumoka 68,9 mln. JAV dolerių, o per 10 metų, tai yra iki 2024 m. pabaigos, iš viso sumokės 520 mln eurų.

KN nuomojasi laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu IR jo valdymo paslaugą, o ne vien laivą, kaip rašoma. Informacija apie laivo-saugyklos nuomos kainą yra konfidenciali, visgi straipsnyje pateikiama informacija neatitinka realybės, todėl skelbdami ją bei kitą faktinę informaciją, turėtumėte nurodyti informacijos šaltinius.

AB „Klaipėdos naftos" 74,47 proc. akcijų priklauso Energetikos ministerijai, likusios - kitiems akcininkams. Koncernas „Achemos grupė" valdo daugiau kaip 10 proc. akcijų.

Energetikos ministerijai priklauso 72,47 proc. AB „Klaipėdos nafta" akcijų.

 

 

 

 

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (158)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PARODA: Ketvirtadienio vakarą Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje – A. ir P. Galaunių namuose bus atidaryta paroda „Moder… Kas? Kauno modernizmas! Ir architekto profesija“ atidarymas.
  • PATYČIOS: Prancūzijos parlamentas trečiadienį pradėjo nagrinėti įstatymo projektą, pagal kurį už patyčias mokykloje būtų baudžiama iki trejų metų kalėjimo.
  • AUTOMOBILIAI: Lietuvoje sausio-lapkričio mėnesiais įregistruota apie 32.900 naujų lengvųjų automobilių – 15,2% mažiau nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais (38.820).
  • VAKCINACIJA: Europos Sąjungai laikas „pamąstyti apie privalomą vakcinaciją“ nuo COVID, trečiadienį sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, nors ir pabrėžė, kad nuspręsti turi valstybių narių vyriausybės.
  • PRITARĖ: Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui pasienyje su Baltarusija dar mėnesiui pratęsti nepaprastąją padėtį.
  • GINČAS: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nagrinės vienos didžiausių šalies verslo grupių „Vilniaus prekyba“ ir jos smulkiojo akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus ginčą dėl 81,25 mln. Eur žalos už bandymus stabdyti prekybos centrų „Akropolis“ pardavimą.
  • DERYBOS: Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė norįs tiesioginių derybų su Rusija, skirtų užbaigti aštuonerių metų karą su prorusiškais separatistais jo šalies rytuose.
  • PELNAS: Bankininkystės grupė „Citadele“ per 9 šių metų mėnesius uždirbo 44,7 mln. Eur, kai prieš metus tą patį laikotarpį fiksuotas 20,5 mln. Eur nuostolis.
  • PRATĘSIAMA: Austrija antradienį dar dešimčiai dienų pratęsė šalyje įvestą visuotinį karantiną.
  • BRANGIAUSIAS: Izraelio uostamiestis Tel Avivas, anot britų žurnalo „The Economist“ atliktos analizės, yra brangiausias pasaulio miestas.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar vaikai turi turėti galimybę nuspręsti skiepytis be tėvų sutikimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Visuomenėje nuolat sklinda kalbos apie „purškiančius” lėktuvus. Kaip manote, ar tai tiesa?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 +5 C

-2 +3 C

 

-10 +3 C

0 +6 C

-3 +2 C

 

-3 0 C

0-12 m/s

0-13 m/s

 

0-6 m/s