8 nuotr.Vakar Lietuvos parodų ir kongresų centrą LITEXPO nuo pat ryto užplūdo tūkstančiai moksleivių, mat čia prasidėjo tarptautinė, jau tryliktą kartą rengiama ir tris dienas truksianti mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2015“. Joje apsilankę „Vakaro žinių“ žurnalistai domėjosi, kokios profesijos traukia jaunimą.
Studijos jaunimą traukia kaip medus. Tokį įspūdį galima susidaryti bent kartą apsilankius kasmetinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje.
Ir šiemet LITEXPO parodų ir kongresų centras tapo sausakimšas - čia suplūdo moksleivių minios, lydimos mokytojų, tėvų ar vyresnių draugų. Moksleiviai autobusais į sostinę vyko iš atokiausių Lietuvos kampelių.
Studijų paroda kasmet sutraukia vis daugiau dalyvių: šiemet joje dalyvavo apie 220 įvairių mokymo įstaigų iš 15 šalių - Lietuvos, Australijos, Austrijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rusijos, Šveicarijos, Vokietijos.
Aukštosios ir profesinės mokyklos jaunuolius viliojo tiesiogiai su jais bendraudamos dalyvių stenduose, rengdamos įvairias paskaitas, seminarus, neformalius susitikimus su mokymo įstaigų atstovais. Jaunimui buvo sudarytos galimybės pasitarti su karjeros konsultantais, psichologais, darbdaviais.
Ypač didelio jaunimo susidomėjimo šiemet sulaukė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariškių pasakojimai apie kario profesiją. Šalies techniškieji universitetai būsimuosius studentus bandė sudominti savo sukurtais išradimais, profesinių mokyklų moksleiviai gyvai demonstravo, ko jie išmoko - parodos lankytojai buvo vaišinami kulinarijos gaminiais, kviečiami pasidaryti šukuosenos, makiažo ar net veido masažo.
„Vakaro žinios“ paties jaunimo teiravosi, kokių profesijų jie dairosi. Iš Riešės atvykęs Justas Burneika pasakojo, kad dar nėra apsisprendęs dėl konkrečios studijų programos: „Mane dominanti kryptis - ekonomika, finansai, vadyba. Galvoju apie studijas universitete, nes, man atrodo, kad tai - galimybė daugiau pasiekti. Čia kaip statybose - yra statybininkai, po to - darbų vykdytojai-brigadininkai, o galiausiai - statybų vadovai. Su studijomis irgi panašiai: profesinės ruošia tuos žemiausios grandies statybininkus, kolegijos - brigadininkus, o universitetai - vadovus“, - kalbėjo jaunuolis, pridūręs, kad rinkdamasis studijas galvoja ir apie gerą atlyginimą, ir apie pačios profesijos įdomumą.
Iš Varėnos atvykusios dvyliktokės Justė ir Monika savo ateitį po mokyklos jau suplanavo. Štai Justė nori studijuoti statistiką Vilniaus universitete arba Vilniaus Gedimino technikos universitete. „Taip yra dėl to, kad mane labai traukia skaičiai, matematika. Ne tik patinka, bet ir gana gerai sekasi. Ką dirbčiau po studijų - dar nežinau, bet, manau, kiekvienas tikisi kuo geresnio gyvenimo, atlyginimo ir kuo aiškesnės perspektyvos“, - sakė ji.
Monika norėtų tapti slauge, nepaisant to, kad šios profesijos atstovių atlyginimai yra gana menki.
„Nuo mažų dienų mane traukė ligoninės darbas. Stosiu į kolegiją, nes realiai įvertinau savo jėgas. Kol kas nesinori galvoti apie tai, kiek uždirba slaugės ir apie emigraciją. Pažiūrėsim, kaip bus“, - kalbėjo mergina.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
