1 nuotr.Seimas iki kito posėdžio atidėjo parlamentaro Vytauto Sinicos inicijuotas įstatymo pataisas, siūlančias Lietuvoje uždrausti ritualinį skerdimą.
Antradienį atidėti projektą frakcijos vardu paprašė demokratas Tomas Tomilinas. Šį jo prašymą palaikė 46 parlamentarai, prieš buvo 26, susilaikė 13.
Kitas Seimo plenarinis posėdis numatytas ateinantį ketvirtadienį.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas parengęs V. Sinica sako, kad Lietuvoje daugėjant islamą išpažįstančių asmenų vis aktualesnis tampa ir halal skerdimas.
Jo nuomone, neturime sudaryti sąlygų klestėti tokiems papročiams ir toleruoti gyvūnų kankinimą dėl religinių įsitikinimų.
„Kai kurios religijos reikalauja, jog gyvūnas skerdimo metu būtų gyvas, o naudojami apsvaiginimo metodai to garantuoti negali, todėl gyvūnas skerdžiamas neapsvaigintas. Dabar galiojanti įstatymo redakcija leidžia gyvūnus sąmoningai kankinti juos skerdžiant tokiu būdu, prieš mirtį jie patiria didžiulį stresą ir kančias, jei tik to reikia kieno nors religiniais tikslais“, – dokumento aiškinamajame rašte nurodo V. Sinica.
Šiuo metu įstatymas leidžia skersti ūkinius gyvūnus prieš tai jų neapsvaiginus, jei to reikia religinėms apeigoms atlikti bei jei tai yra daroma skerdykloje.
Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ragina parlamentarus prieš priimant sprendimus įvertinti visas ilgalaikes pasekmes Lietuvos žemės ūkiui, maisto pramonei, eksportui ir šalies konkurencingumui.
„Turime labai aiškiai įsivertinti, kokį realų rezultatą sukurtų toks draudimas. Jei veikla ir toliau būtų vykdoma kaimyninėse valstybėse, o rinka išliktų tokia pati, kalbėtume ne apie gyvūnų skerdimo mažėjimą regione, bet apie ekonominės veiklos, investicijų ir darbo vietų perkėlimą iš Lietuvos į užsienį“, – sako LPK generalinė direktorė Raminta Radavičienė.
Konfederacija pažymi, kad ritualinio skerdimo būdu pagaminta produkcija Lietuvoje daugiausia yra eksportuojama į Europos Sąjungos (ES) rinkas. Pasak LKP, kasmet Lietuva eksportuoja daugiau kaip 30 tūkst. tonų jautienos, kurios vertė siekia apie 210 mln. eurų, o ritualiniu būdu pagaminta produkcija sudaro apie trečdalį šio kiekio.
Ritualinis gyvūnų skerdimas Lietuvoje įteisintas prieš dešimtmetį, 2015 m. įsigaliojus Seimo priimtoms Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms.
Jas inicijavo tuometinės Darbo partijos frakcijos nariai, siekdami sudaryti Lietuvos gamintojams geresnes galimybes eksportuoti mėsos produkciją į musulmoniškų šalių rinkas.
