Į žemės drebėjimo nuniokotą Venesuelą išvyksta Lietuvos gelbėtojai

Į Venesuelą Lietuva siunčia dvi tarptautinės pagalbos komponentes – paieškos ir gelbėjimo komandą (LERT) ir Ekstremalių situacijų medicinos komandą (EMT), kurios prisidės prie tarptautinių pastangų gelbėti gyvybes po stichinės nelaimės. 

Sekmadienį vyko spaudos konferencija, skirta išlydėti gelbėtojus, pristatyti tarptautinės pagalbos misiją, užduotis, pasirengimą darbui ekstremaliomis sąlygomis. 

Sunkiausia ištverti spaudimą

Kaip sakė Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos LERT komandos misijos Venesueloje vadovas Gediminas Šukšta, jo komandą sudaro 24 žmonės – 20  Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, du Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai su šunimis ir du medicinos įstaigos darbuotojai. 

„Mūsų tikslas yra pasiekti po žemės drebėjimo nukentėjusios Venesuelos konkretų regioną ir teikti pagalbą vykdant žmonių paiešką bei gelbėjimą iš griuvėsių. Paskutinė informacija, kokią turime šiam momentui, kad iš tikro jie toliau siekia ir didina gelbėtojų poreikį vien tam, jog bent jau kuo daugiau kūnų būtų surasta ir atiduota artimiesiems. Tikimės, žinoma, surasti gyvus žmones. Tačiau bet kokiu atveju darysime visus darbus, kurie bus reikalingi tai misijai vykdyti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Šukšta.

Pasak jo, tokiems veiksmams gelbėtojai ruošiasi jau ne pirmą dešimtmetį, yra sertifikuoti pagal Jungtinių Tautų (JT) reikalavimus. 

LERT komandos misijos Venesueloje vadovas pabrėžė, kad didžioji dalis į Pietų Amerikos valstybę vykstančių Lietuvos gelbėtojų 2023 metais dalyvavo misijoje Turkijoje, kuri buvo nuniokota galingo žemės drebėjimo. Tikimasi, kad pirmąsyk į tokią misiją vykstantys gelbėtojai įgis svarbios patirties. 

G. Šukštos teigimu, sudėtingiausia vykdant tokius gelbėjimo darbus yra atlaikyti artimųjų spaudimą. 

„Kai tu dirbi prie sugriuvusio pastato ar kelių sugriuvusių pastatų, ir matai už savo nugaros žmones, kurie laukia kažkokių rezultatų, visi tikisi, žinoma, kažkokio stebuklo, tada vienas didžiausių spaudimų – tiek moralinis, tiek netgi būna ir verbalinis spaudimas vykdant misiją. Tai yra sunkiausia – atlaikyti tą aplinką, kuri pilna netekties, pilna įtampos“, – prieš išvykimą į Venesuelą pasakojo gelbėtojų vadas. 

Sveikatos sistema pertempta

EMT komandos vadovė Greta Beinaravičiūtė pažymėjo, kad šiuo metu žinoma, jog žemės drebėjimas Venesueloje paveikė daugiau nei 800 tūkst. žmonių. Dalis – apie 2 tūkstančiai – yra žuvę, dalis yra dingę be žinios.

„Yra paveikta apie 120 ligonių. Taip pat reikia suprasti, kad Venesuelos sveikatos sistema yra pertempta, kadangi reikalingi didžiuliai pajėgumai esamam nukentėjusiųjų skaičiui. Bet tuo pačiu jie turi ribotas tiek ligonių galimybes priimti pacientus, tiek ribotą personalo skaičių, kuris taip pat yra ir pervargęs. Mūsų komandos tikslas yra būti labai mobiliems ir gebėti greitai dislokuotis į sunkiau pasiekiamas vietas“, – prieš iTšvykimą į Venesuelą sakė medikų komandos vadovė.

G. Beinaravičiūtės teigimu, labiausiai tikėtina, kad mūsų šalies medikams reikės prižiūrėti pacientus su paprastesnėmis traumomis, tarkime, galvos žaizdomis.

„Gali būti lėtinių ligų paūmėjimai ir, aišku, kritiniai pacientai, kuomet juos reikėtų stabilizuoti ir pervežti į aukštesnio lygio EMT komandas arba į egzistuojančias sveikatos priežiūros įstaigas“, – nurodė ji. 

„Mūsų medikai yra savanoriai, atrinkti iš anksto į komandą ir praėję tam tikrus mokymus. Šita komanda yra didele dalimi apie logistiką, įvairius saugumo klausimus, elgesį tarptautinėse misijose apskritai, tai mūsų visi nariai yra praėję pilnos parengties pratybas, dalyvavę ir tarptautinėse pratybose, ir dar kituose mokymuose, būtent skirtuose humanitarinėms misijoms“, – pridūrė G. Beinaravičiūtė.

Devintoji iš Europos šalių

Laikinasis vidaus reikalų ministras Vladislovas Kondratovičius sakė, kad savanorių gelbėtojų komanda misijai susiformavo per tris valandas ir šiandien vyksta ten, kur jos labiausiai reikia.

„Tikiuosi, kad jų ryžtas ir patirtis išgelbės ne vieną gyvybę. Manau, kad tikrai mes, kaip valstybė, dar kartą parodėme savo solidarumą. Solidarumą tokiose situacijose, kada reikalinga pagalba net ir tolimai šaliai kitame žemyne. Taip pat parodėme, kad mes, kaip valstybė, gebame kartu su partneriais vykdyti tokio dydžio operacijas ir esame patikimi partneriai“, – sekmadienį kalbėjo jis.

Teigiama, kad Lietuva pirmoji iš kaimyninių šalių – Baltijos valstybių ir Lenkijos – siunčianti tokią misiją. V. Kondratovičius aiškino, kad mūsų šalis dažnai yra lyderė tam tikrose iniciatyvose. 

„Net jeigu mes kalbėsime apie regioninį evakuacijos-gelbėjimo planą, tikrai Lietuva tą pagrindinį galbūt vaidmenį daro tam, kad kitos šalys jungtųsi aplink mus. Galbūt esame tokie, kurie užgrūdinti daugiau kitose krizėse, ir suprantame, kad vieniems šitose situacijose neišgyventi, o pagalba artimam yra būtina“, – akcentavo laikinasis ministras.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla sakė, kad į Venesuelą vyksta įranga, technika, žmonės, bet gelbėtojų funkcijos Lietuvoje nenukentės. 

„Vyksta savotiškas rezervas mūsų. Tačiau, neduok, Dieve, jeigu Lietuvoje kažkas panašaus įvyktų, tai tikrai turime ir įrangos, ir technikos, ir žmonių, kurie galėtų atlikti tas pačias funkcijas, kaip mūsų kolegos atliks Venesueloje“, – patikino jis. 

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko teigimu, pagalbos Venesuelai misija labai svarbi. Jis nurodė, kad iš Europos šalių Lietuva yra devintoji, siunčianti pajėgas į žemės drebėjimų nuniokotą Pietų Amerikos valstybę. Mūsų šalies misija, jo žodžiais, unikali tuo, kad siunčiami ir gelbėtojai, ir medikai.

„Labai džiugu, kad mes turime du pajėgumus, kuriuos taip greitai sugebame suakumuliuoti. Nes šitose operacijose yra svarbiausia greitis. Faktiškai nuo ketvirtadienio jau buvo pirminės mintys, kaip mes galėtume prisidėti, buvo politinis pritarimas tam tikras išreikštas ir, matome, per dvi dienas organizuotas įspūdingas toks logistinis veiksmas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo NKVC vadovas. 

Sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis aiškino, kad turime labai gerai veikiančias tarnybas ir institucijas, kurios esant reikalui mobilizuojasi. Esą pagal tai esame lyderiai regione. 

„Antras dalykas – medikai, kurie važiuoja, yra ypatingos komandos nariai. Tai yra komanda, kuri yra sertifikuota Pasaulio sveikatos organizacijos, yra globalaus tinklo dalis. Ir šitie medikai yra išskirtiniai lyderiai mūsų sistemoje. Tą reikia vertinti, suprasti ir džiaugtis“, – komentavo jis.

Išvyks 40 gelbėtojų

LERT komandą sudaro 20 ugniagesių gelbėtojų, specializuotų darbui griuvėsiuose, du Valstybės sienos apsaugos tarnybos kinologai su tarnybiniais šunimis, du greitosios medicinos pagalbos medikai.

Vyriausybės kanceliarija nurodė, kad Į misiją parengta apie 6 tonas sverianti specializuota įranga ir kiti būtini ištekliai. Tarp svarbiausios įrangos – akustiniai ir seisminiai detektoriai, termovizoriai, georadarai ir paieškos kameros, leidžiančios aptikti žmones po griuvėsiais, taip pat hidraulinė ir pneumatinė gelbėjimo įranga, skirta juos išlaisvinti.

Venesueloje darbuosis Vilniaus ir Pagėgių pasienio rinktinėse tarnaujančios belgų aviganės 4 metų Ottalia ir 6 metų Harpija. Be kitų sugebėjimų, jos yra apmokytos asmenų paieškos ir gali aptikti dingusius žmones, taip pat ir po įvairių nelaimių atsidūrusius po griuvėsiais.

EMT komandą sudaro 20 specialistų – 15 medikų iš įvairių šalies sveikatos įstaigų ir 5 logistai iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento. Venesuelą pasieks ir apie 20 tonų humanitarinės bei medicininės pagalbos krovinys. 

Misijos dalyviai sekmadienį vyks į Vokietiją, o iš ten kartu su Vokietijos karinių oro pajėgų orlaiviais bus skraidinami į Venesuelą.

Dešimtys tūkstančių dingusių be žinios

JT skaičiavimais, du žemės drebėjimai Venesueloje, per kuriuos žuvo 1 430 žmonių, o dešimtys tūkstančių laikomi dingusiais be žinios, galėjo paveikti beveik septynis milijonus žmonių.

„Iki 6,76 milijono žmonių galėjo nukentėti nuo birželio 24 d. Venesuelą ištikusių niokojančių žemės drebėjimų“, – teigiama JT Tarptautinės migracijos organizacijos pranešime. 

Jame taip pat nurodoma, kad šie skaičiai pagrįsti turimais gyventojų skaičiaus ir padarytos žalos duomenimis, o vien Venesuelos sostinėje Karakase nukentėjusių žmonių skaičius siekia iki dviejų milijonų.

Trečiadienio vakarą du 7,2 ir 7,5 balų stiprumo žemės drebėjimai Venesuelos šiaurėje labiausiai nuniokojo pajūrio La Gvairos miestą, esantį netoli Karakaso.

JT humanitarinė agentūra OCHA pranešė, kad mobilizuojamos paieškos ir gelbėjimo komandos mažiausiai iš 17 šalių, kurios padės ieškoti išgyvenusiųjų.