Psichiatrų kabineto duris vis dažniau praveria labai jauni pacientai, pasak specialistų, tendencijos yra bauginančios. Neretai meškos paslaugą padaro ir visagalis internetas, - žmogus, ieškodamas atsakymų jame, daug sutrikimų gali prisitaikyti sau ir į juos įsijausti.
„Pacientų daugėja ir pacientai jaunėja. Anksčiau ateidavo moterys, kurioms daugiau nei 50 metų, vyrai - daugiau nei 60 metų. Dabar daugiau ateina jaunų žmonių, jie prisiskaito internete apie visokius sutrikimus, tada mėgina sau pritaikyti. Kas man yra, ar tas, ar tas? Jiems rūpi jų savijauta, - „Vakaro žinioms" pasakojo sostinės Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos vedėja, gydytoja psichiatrė Marija JANULIONIENĖ. - Žmonės jaučia vienatvę, beprasmybę, jausmų nebuvimą. Žmonės atidirba ir jie nenori bendrauti, nieko nesinori, nėra jokių jausmų. Tokios tendencijos yra bauginančios."

- Internetas daugiau padeda ar atvirkščiai?
- Kartais net nebūna problemos, bet žmogus paskaito apie nuovargį, kad nieko nesinori, tai aha - o gal man depresija, o gal bipolinis sutrikimas, o gal - autizmas? Ir pradeda knaisiotis, save analizuoti...
Dalis žmonių ateina, nori žinoti, kas jiems yra, bet su tuo nieko nedaryti. Tiesiog - „aš esu toks", „aš esu ribinė asmenybė". Dar kiti nori pagalbos.
- Kodėl žmonėms sunku, kas pakito?
- Nebėra gyvo ryšio, tėvai užsiėmę, jauni žmonės gyvena savo gyvenimą. Na štai konsultavau jauną žmogų, jis pasakoja, kad gyvena su tėvais, bet kaip kambariokai. Niekada kartu nevalgo, prasilenkia. Tėvų viena rutina, vaikų - kita. Susvetimėjimas, ne tik tai, kad aš niekam nerūpiu, bet ir man niekas nerūpi.
Pakito gyvenimo būdas, tempas, ritmas. Labai sumažėjo gyvo bendravimo. Žmonės net telefonu nebenori kalbėtis, rašo žinutes. Jau nebesakoma, kad susiskambinam. Susirašom. Labai „smagu" net neišeinant iš namų susirašyti, ir tiek žinių. Nėra noro susitikti.
- Dažnai tenka skirti vaistus? Gal apsilankę žmonės tikisi stebuklingos piliulės?
- Iš besilankančių apie 60 proc. tenka skirti vaistus. Nepuolu rašyti vaistų. Dirbu ir valdiškoje įstaigoje, ir privačiai, - tai ten, kur dirbu privačiai, pacientai nenori stebuklingos piliulės, jie nori stebuklingos konsultacijos. Žmonės ateina ir po kelerių metų; ateina ir poros, ateina ir tos pačios lyties poros, aš sakau, kad aš nesu psichoterapeutė, bet jie užsirašo į porų konsultavimą.
Aš patariu, kad jei galima apsieiti be piliulių, tai ir apsieikime. Rekomenduoju psichologo konsultacijas, ką reikėtų paskaityti, kaip su savimi dirbti. Nes nėra laimės piliulių, reikia su savimi dirbti.
- Vyresnė karta pasakoja, kad teko augti ir nepritekliuje, ir tėvai prie darbo spausdavo, ir jie jauni būdami nekėlė klausimų, kad jiems buvo per mažai dėmesio. Kas pasikeitė?
- Kai ateina jauni žmonės, stengiuosi juos nuteikti, kad ir patiems reikia bendrauti. Štai vienas pacientų pasakoja, kad jo mama sunkiai dirba, klausiu jo, ar tu kada paklausei, mama, ar tau padėti, ar tu pavargus? Juk ryšys neturi būti vien iš tėvų, jis gali būti ir iš vaikų. Labai miela ir malonu, kai jis eina iš vaikų.
Taip, žmonės linkę save analizuoti. Kad vaikystė buvo be žaislų, kaltina save. Žmonės lankosi pas psichologus, ir šie sako „pamėginkite pagyventi atskirai". Čia, žinokite, pirmas žingsnis į skyrybas.
Ateina trijų vaikų mama ir sako „aš skiriuosi". Aš klausiu, kodėl? Ji atsako, kad jai taip patarė psichologas.
Dėl patarimų reikėtų labai atsargiai. Mano patarimai nukreipti daugiau į bendravimą, į šeimą, į gėrį, ne tai, kad tavo tėvas balvonas ir tu dabar įsiskaudink ir nešiok tą akmenį... Galbūt tam tėvui, tam vyresniam žmogui, kolegai reikia pagalbos.
Nebūtinai viskas turi būti apie mane. Aš esu pasaulio centras ir man trūksta dėmesio, meilės, užuojautos. Gal aš irgi galiu kažką padaryti laimingą? Linkėčiau žmonėms taip save įprasminti.
Reikia kalbėtis - su tėvais, mokytojais, klasės draugais. Jeigu tarp paauglių yra koks veiksmas, juk galima viską išsiaiškinti. Reikia nusileisti iš savo aukštybių, kad nesu pasaulio bamba, ir kai išsprendi problemą paprasčiau, be ambicijų, įžeidinėjimų, teismų, tada gerai. Tai gal ir aš buvau neteisus? - to paklauskim savęs.
SAM Informacija
- Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad vaikams ir jaunimui nemokamai psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas teikia savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. SAM duomenimis, 2024 m. psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas gavo 6232 jaunesni nei 18 metų amžiaus asmenys. Vaikams teikiamos ne tik individualios konsultacijos, bet ir grupiniai užsiėmimai, kurie yra orientuoti į asmeninių įgūdžių tobulinimą psichologiniam atsparumui ugdyti (streso valdymo praktiniai užsiėmimai, emocijų atpažinimo ir išraiškos, konfliktų valdymo praktiniai užsiėmimai).
- Žadama kasmet papildomai 48 000 gyventojų suteikti psichikos sveikatos stiprinimo, savižudybių prevencijos ir socialinio recepto paslaugas visuomenės sveikatos biuruose.
- Kol kas vaikus gali konsultuoti tik turintys psichologo išsilavinimą asmenys, tačiau SAM ateityje vaikų konsultacijoms numačiusi įgalinti emocinės gerovės konsultantus.
- Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo pakeitimai, numatantys, kad pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas visiems vaikams ir paaugliams (0-17 metų) teiks trijų specialistų komanda, ją sudarys: gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, psichikos sveikatos slaugytojas ir (ar) meno terapeutas ir (ar) socialinis darbuotojas ir (ar) atvejo vadybininkas ir (ar) medicinos psichologas. Maksimalus aptarnaujamų gyventojų skaičius vaikų ir paauglių komandos nario vieno etato darbo krūviui - 8000 vaikų ir paauglių.
- Vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionaro suteiktų paslaugų skaičius nuo 2019 m. iki 2024 m. išaugo net 163 proc. (nuo 8610 iki 22 632 paslaugų per metus).