1 nuotr.Berlyno „Rockwool Foundation" institutas atliko tyrimą, kuriam buvo panaudoti Eurostato duomenys apie 25-64 m. amžiaus žmones. Jis atskleidė, kad migrantai ES tapo labiau išsilavinę, praneša „ausnews.de".
Nurodoma, kad aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių dalis padidėjo visose grupėse: tarp migrantų iš ES šalių - nuo 29,4 proc. 2017 m. iki 36 proc. 2025 m., tarp migrantų iš ne ES - nuo 26 proc. iki 32,6 proc., tarp vietos gyventojų - nuo 30,3 proc. iki 37,7 proc.
Išsilavinimo lygis auga visur, tačiau tarp grupių vis dar išlieka dideli skirtumai.
Tyrimas atskleidė, kad aštuoniose ES šalyse - Airijoje, Liuksemburge, Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Maltoje, Portugalijoje ir Čekijoje - migrantai aukštąjį išsilavinimą būna įgiję dažniau negu vietos gyventojai.
Daugumoje kitų šalių išsilavinusių migrantų dalis yra mažesnė, tačiau skirtumas nėra vienodas.
Mokslininkai pabrėžia, kad išsilavinimo lygio skirtumus tarp atvykėlių ir vietos gyventojų lemia tai, kas iš kur atvyksta ir kurioje šalyje apsigyvena.
Todėl integracijos politika negali būti „pritempta" prie ES vidurkio, o turi atsižvelgti į kiekvienos šalies ypatumus.
Išskirtinas Airijos pavyzdys: tarp vietos gyventojų ir migrantų iš ES šalių aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių dalis sudaro po 55 proc., tarp migrantų iš ne ES - beveik 71 proc., kai ES vidurkis siekia tik 32,6 proc.
Airija tokį rezultatą pasiekė apie 20 metų vykdydama tikslingą, aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimo politiką.
Pavyzdžiui, nuo 2007 m. leidimą nuolat gyventi ir dirbti šalyje gali gauti tie už Europos ekonominės erdvės ribų gyvenantys specialistai, kurių metinės pajamos prasideda nuo 60 000 eurų.
