Nipos virusas: grėsmes išauginame patys

- Papasakokite apie Nipos virusą.

- Nipos virusas yra žinomas nuo 1998-1999 metų. Panašumo nėra su COVID-19. Nėra taip, kad šis virusas tik dabar peršoko į žmonių populiaciją. Nipos viruso protrūkiai yra nedidelio masto tose šalyse, kurios laikomos endeminėmis, t.y. kur cirkuliuoja tas virusas (Indija, Bangladešas, Malaizija, Singapūras, Filipinai). Nipos virusas perduodamas iš gyvūnų, tai yra zoonotinis virusas, pagrindiniai nešiotojai - šikšnosparniai.

Europoje tokios rūšies šikšnosparnių net nėra. Pietryčių Azijos šalyse jie gyvena. Šikšnosparniai yra viruso „rezervuarai". Virusas gali persiduoti kitiems gyvūnams, pavyzdžiui, kiaulėms. Kiaulių fermose tokie protrūkiai būdavo registruojami ir ankstesniais metais.

Nuo tų gyvūnų gali užsikrėsti žmonės.

- Patys gyvūnai gaišta?

- Šikšnosparniai paprastai simptomų neturi, todėl yra labai efektyvūs virusų nešiotojai. Kai jau serga kiaulės, tada yra išreikšti simptomai (karščiavimas, kvėpavimo sutrikimai, nerviniai požymiai).

Žmonėms nuo gyvūnų virusas gali persiduoti, fiksuoti atvejai, kai fermų darbuotojai užsikrečia. Virusas plinta per skysčius, pavyzdžiui, per šlapimą. Gamtoje šikšnosparniai užteršia vaisius, taigi per neapdorotus vaisius virusas irgi plinta. Pavojus tas, kad gali nežinoti ir užsikrėsti. Yra užfiksuoti atvejai, kai žmogus žmogų Nipos virusu užkrėtė. Tokie atvejai nėra dažni, nes virusas perduodamas tik artimoje aplinkoje, pavyzdžiui, tarp šeimos narių.

- Kodėl šikšnosparniai tokie efektyvūs nešiotojai? Virusas „pasirenka" savo šeimininką, kad išgyventų ir plistų.

- Yra gamtos dėsnis - jeigu gyvūno imuninė sistema labai efektyviai sudoroja virusą, šiam sunkiau išgyventi ir plisti. Šikšnosparnių imuninė sistema toleruoja įvairius virusus.

- Žmonėms simptomai skirtingi, vieniems labai išreikšti, kitiems - mažiau.

- Čia priklauso nuo viruso dozės, žmogaus imuninės sistemos. Mirtingumo skaičiai labai grėsmingi, bet skaičiuojamas atvejų ir mirties santykis, vadinasi, atvejai pirmiausia turi būti užfiksuoti, patvirtinta, kad tai Nipos virusas. Mirtingumas siekia 40-70 proc. Aišku, dalis žmonių gali visai neturėti simptomų arba simptomai bus silpni, tokie atvejai nebus fiksuoti. Dėl to didelių skaičių nereikia bijoti, nes nežinoma, kiek yra besimptomių atvejų.

Problema dėl viruso yra ta, kad labai ilgas inkubacinis periodas, t.y. užsikrėtęs žmogus gali neturėti jokių infekcijos požymių kelias dienas ar net dvi savaites. Per tą laiką gali užkrėsti kitus.

- Kiek Nipos virusas pavojingas Lietuvai, mat keliauti į Indiją yra populiaru.

- Pagalvokite, prieš keliaudami į Indiją. Jeigu labai norisi ten vykti ir vaikščioti ten, kur trūksta higienos, ką darysi... Už norą yra sava kaina. Žinoma, ten, kur virusas, bus įvesti ribojimai, gal ir skrydžių nebus. Bet žmonėms neuždrausi važiuoti traukiniais ir pan. Kai trūksta higienos, aišku, kad yra rizika užsikrėsti.

- Ar Nipos virusas toks grėsmingas, kad jau labai reiktų sukurti vakciną?

- Pasaulio sveikatos organizacija įžvelgia viruso potencialią grėsmę, jei jis pradėtų geriau plisti nuo žmogaus žmogui. Nes dabar plinta sunkiai, bet virusai juk mutuoja ir gebėjimas infekuoti žmones gali keistis. Žinoma, tai potenciali grėsmė, todėl greita diagnostika, vaistai, vakcinos yra prioritetinės kryptys.

Vakcinos yra kuriamos. Vienas iš pavyzdžių - adenoviruso pagrindu kuriama vakcina, tokio pobūdžio, kaip buvo „AstraZeneca" vakcina prieš COVID-19. Bet ta vakcina nėra perėjusi jokių klinikinių tyrimų, atlikti tokius tyrimus yra sunku, nes reikia vertinti vakcinos efektyvumą, kai viruso plitimas labai lokalizuotas, nedidelis.

- Nipos virusas nėra naujas, kaip paaiškinti kylančias virusų bangas? Gal per daug lendame į gamtos arealus?

- Zoonotinių virusų plitimas tikrai susijęs su tuo, kad žmogus brukasi į gamtą. Natūralių buveinių mažėja. Jeigu šikšnosparniams būtų gerai gyventi miške, gal jie ir neskristų arčiau žmonių į kokius parkus. Žmogaus ir gyvūnų kontaktas vis artimesnis. Daug kas kalba apie klimato kaitos grėsmes, miškų nykimą. Didėja rizika zoontinėms infekcijoms plisti. Jeigu kokios gyvūnų rūšys išnyksta, virusai stengiasi prisitaikyti ir infekuoja kitos rūšies gyvūnus.

- Mes su malonumu žiūrime kelionių laidas iš atokiausių pasaulio kampelių, o kaip į tokią keliavimo praktiką žiūri mokslininkai?

- Aš galiu tik savo asmeninį požiūrį pasakyti, kad žmonės tikrai mėgsta rizikuoti. Girdime vis apie atvejus, kai parsiveža maliariją, Dengės karštligę, - tai potenciali rizika. Maliarijos sukėlėjas tikrai sunkiai įveikiamas. Mes Europoje nesusidūrę su tais patogenais, o Afrikoje žmonės gyvena su tais patogenais, įvykusi tam tikra natūrali atranka, atsiradę tam tikri atsparumo mechanizmai. O mūsų imuninė sistema tokių patogenų nemačiusi.

Taigi į tokią praktiką žvelgiu neigiamai, ypač neigiamai, kad į tokias šalis vežami kelių mėnesių kūdikiai. Žmonės nori pažinti pasaulį ir keliauja, tai nėra blogas dalykas, bet pagalvokite ir apie riziką.

Į tam tikras šalis be vakcinacijos net negali keliauti. Tai visiškai teisingas požiūris, nes patogenus žmonės gali parvežti į namus, sukelti riziką aplinkiniams.

- Panikuoti dėl Nipos viruso Lietuvai nėra ko, tiesa?

- Nemanau, kad čia yra kokia ypatinga grėsmė, nes protrūkis jau ne pirmas, virusas nėra naujai atsiradęs. Visada būna rizika, kai virusas peršoka iš gyvūno į žmogų. Tada visiškai negalime prognozuoti, kas bus toliau. Su COVID-19 taip ir buvo.

Būkite tiesiog atsargūs, jei matote, kad yra protrūkis kokioje šalyje, nevykite ten. Nes protrūkiai atsiranda ir baigiasi. Galite palaukti, kol praeis rizika. Jeigu žmonėms yra tas pats, tegul važiuoja... (ironizuoja). Įsivaizduokite, žmogus užsikrės kelias dienas prieš skrydį namo į Lietuvą, jokių simptomų nejaus kokią savaitę, grįš namo, ten šeima, vaikai - jiems potenciali rizika.

Europoje dar tų atvejų nebuvo, nes Nipos virusas, kaip minėjau, sunkiai plinta. Bet jei rasis drąsuolių, kurie būtinai nori važiuoti ten, kur virusas šiuo metu plinta, tai gali parvežti tą virusą savo artimiausiam ratui.