1 nuotr.Finansiniai sukčiai šių metų pirmąjį ketvirtį iš šalies gyventojų ir verslų bandė išvilioti 10,8 mln. eurų, tačiau finansų įstaigoms sustabdžius didžiąją dalį lėšų, realūs nuostoliai siekė apie 3,7 mln. eurų, skelbia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras.
„Matome, kad sukčiavimo mastas išlieka stabiliai aukštas. Sukčiai vis dažniau orientuojasi ne į kiekybę, o į didesnės vertės operacijas ir įtikinamesnes socialinės inžinerijos schemas“, – pranešime cituojama Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė.
Centro duomenimis, per tris šių metų mėnesius šalyje buvo fiksuota per 3,2 tūkst. sukčiavimo atvejų.
Apie 41 proc. jų sudarė suklastoti SMS pranešimai arba el. laiškai. Tarp dažniausiai pasitaikančių schemų taip pat išliko avansiniai mokėjimai ir investicinis sukčiavimas.
Vis dėlto didžiausią finansinę žalą, ekspertų teigimu, ir toliau lėmė tikslinės sukčiavimo schemos.
Telefoninio sukčiavimo atvejais vidutinė išviliota suma siekė 8,4 tūkst. eurų, o susirašinėjimo el. paštu perėmimo atvejais vieno incidento žala viršijo 57 tūkst. eurų.
„Šiandien sukčiavimas remiasi ne tik technologiniu sudėtingumu, o ir gebėjimu manipuliuoti žmogaus emocijomis – skubos jausmu, baime, pasitikėjimu ar įpročiu greitai reaguoti. Dėl to net ir atsargūs žmonės gali tapti aukomis“, – teigė E. Lukošienė.
Centro duomenimis, apie 95 proc. visų sukčiavimo atvejų ir toliau sudaro atvejai, nukreipti prieš fizinius asmenis, tačiau vis dažniau taikomasi ir į juridinius asmenis.
