Turkijos prezidentas griežtai sukritikavo karinius Izraelio veiksmus Palestinoje bei Libane, kur Izraelio karinės pajėgos kaunasi su ginkluota šiitų grupuote „Hezbollah".
„Kruvinas genocido tinklas toliau žudo nekaltus vaikus, moteris ir civilius be jokių taisyklių ar principų, ignoruodamas visas žmogiškąsias vertybes", - teigė Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan).
Pasak jo, nepaisant paliaubų Izraelis privertė 1,2 mln. libaniečių palikti savo namus ir tęsia išpuolius prieš civilių gyvenvietes.
„Turime būti stiprūs, kad neleistume Izraeliui to daryti su Palestina. Kaip mes įžengėme į Karabachą, kaip įžengėme į Libiją, su jais mes padarysime tą patį. Niekas netrukdo mums taip elgtis. Mums tiesiog reikia būti stipriems, kad galėtume žengti šiuos žingsnius", - R.T.Erdoganą citavo laikraštis „Jerusalem Post".
2020 m. pradžioje Turkijos kariuomenė įžengė į Libijos teritoriją, kad paremtų Tripolyje veikiančią Nacionalinio susitarimo vyriausybę. Tais pačiais metais atsinaujinus Karabacho karui, Turkija rėmė Azerbaidžaną.
Vėliau šalies užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas (Hakan Fidan) pridūrė, kad Izraelis nauju priešininku po Irano siekia paskelbti Turkiją, nes negali egzistuoti be priešų.
Pasak ministro, Izraelio pozicija regione didina nestabilumo riziką, ypač - Sirijoje ir Libane. Kalbėdamas apie šią šalį, jis apkaltino Izraelio kariuomenę namų ir infrastruktūros naikinimu.
Balandžio 8 d. prasidėjo paliaubos tarp JAV ir Irano, kurios turėtų trukti dvi savaites. Buvo daroma prielaida, kad per šį laikotarpį šalys galės susitarti dėl ilgalaikių paliaubų, tačiau derybos Islamabade balandžio 11 d. žlugo.
Balandžio 13 d. vakarą JAV paskelbė Ormūzo sąsiaurio blokados pradžią, 15 d. pranešė apie jos pabaigą.
Balandžio 14 d. pasirodė neoficiali informacija, kad derybos Islamabade netrukus bus atnaujintos. Vėliau apie tai užsiminė ir JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump).
Iš pradžių Irano pareigūnai ir Pakistanas teigė, kad Libanas taip pat buvo įtrauktas į paliaubas, tačiau D.Trampas ir Izraelio atstovai tvirtina, kad taip nėra.
Kanada, Jungtinė Karalystė, Šveicarija ir dar septynios šalys balandžio 14 d. bendrame pareiškime paragino skubiai nutraukti karo veiksmus Libane, išsakydamos didelį susirūpinimą dėl blogėjančios humanitarinės padėties ir gyventojų perkėlimo krizės.
Taip pat jos paragino laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, kad būtų apsaugotas žmogaus orumas, apribota žala civiliams gyventojams ir sudarytos sąlygos teikti pagalbą.