1 nuotr.Šį sekmadienį Ukraina mini 40-ąsias Černobylio atominės elektrinės sprogimo metines. Tai buvo didžiausia civilinė branduolinė katastrofa pasaulio istorijoje.
Šis minėjimas vyksta praėjus ketveriems metams nuo Rusijos invazijos pradžios, dėl kurios elektrinė vėl atsidūrė pavojuje ir išaugo dar vienos radiacinės avarijos rizika.
Naujienų agentūra AFP pateikia penkis žinotinus dalykus apie 1986 m. katastrofą ir šiandieninę elektrinės būklę.
Sprogimas
1986 m. balandžio 26 d. 01:23 val. dėl žmogiškosios klaidos saugos bandymo metu kilo sprogimas ketvirtajame Černobylio atominės elektrinės reaktoriuje šiaurės Ukrainoje, kuri tuomet priklausė Sovietų Sąjungai.
Sprogimas sugriovė pastato vidų, į atmosferą išmetė radioaktyvių dūmų debesis, o branduolinis kuras degė daugiau nei 10 dienų.
Siekiant sustabdyti radioaktyvios spinduliuotės nutekėjimą, sraigtasparniais buvo atgabenta ir užpilta tūkstančiai tonų smėlio, molio ir švino luitų.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) nustatė, kad pagrindinė nelaimės priežastis buvo „rimti reaktoriaus ir avarinio sustabdymo sistemos projektavimo trūkumai“, kartu su „eksploatavimo procedūrų pažeidimais“.
Radioaktyvusis debesis
Per keletą tolimesnių dienų radioaktyvusis debesis smarkiai užteršė Ukrainą, Baltarusiją ir Rusiją, o vėliau pasklido po visą Europą.
Pirmasis viešas perspėjimas pasirodė tik po dviejų dienų, balandžio 28-ąją, kai Švedija savo teritorijoje užfiksavo staigų radiacijos lygio šuolį.
TATENA apie avariją buvo oficialiai informuota balandžio 30-ąją, tačiau Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas ją viešai pripažino tik gegužės 14 d.
Manoma, kad dėl radiacijos poveikio mirė tūkstančiai žmonių, nors tikslaus aukų skaičiaus vertinimai skiriasi.
2005 m. Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje nurodyta, kad trijose labiausiai nukentėjusiose šalyse patvirtintų ir numanomų mirčių skaičius siekia 4 tūkst. 2006 m. organizacija „Greenpeace“ apskaičiavo, kad katastrofa pareikalavo beveik 100 tūkst. gyvybių.
JT duomenimis, apie 600 tūkst. avarijos likvidavimo operacijoje dalyvavusių žmonių gavo didelę radiacijos dozę.
Ši katastrofa daugelio šalių visuomenėse pakurstė baimę dėl branduolinės energijos naudojimo ir paskatino prieš ją nukreiptų judėjimų bangą visoje Europoje.
Rusų okupacija
Rusijos pajėgos užėmė elektrinę pirmąją dieną 2022 m. Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą dieną.
Elektrinę jos užėmė be kovos, Maskvai į Ukrainą pasiuntus dešimtis tūkstančių karių ir šimtus tankų iš artimos sąjungininkės Baltarusijos teritorijos.
Rusijos kareiviai išsikasė tranšėjas ir įsirengė stovyklas tokiose vietovėse kaip vadinamasis Raudonasis miškas, taip pakrikštytas pagal spalvą, kurią jo medžiai įgavo po elektrinės sprogimo.
Po nebeveikiančios elektrinės užėmimo kilo didelė baimė, kad karinis incidentas gali sukelti dar vieną katastrofišką radiacinę avariją šioje vietoje.
Rusijos kariuomenė iš šios teritorijos pasitraukė maždaug po mėnesio, atsitraukdama dėl nuožmaus Ukrainos pasipriešinimo žlugus siekiui apsupti ir užimti sostinę Kyjivą.
Naujos grėsmės
Sprogusios elektrinės nuolaužas dengia vidinė plieno ir betono konstrukcija, vadinamasis sarkofagas, skubotai pastatytas po 1986 m. katastrofos.
Naujesnis aukštųjų technologijų išorinis gaubtas, vadinamas „Naujuoju apsauginiu gaubtu“, buvo įrengtas 2016–2017 m. Jis turėjo ilgainiui pakeisti sarkofagą, kuris nebuvo numatytas kaip ilgalaikis sprendimas apsaugai nuo radiacijos.
2025 m. vasario mėn. masyvią metalinę išorinę konstrukciją pramušė rusų dronas, todėl ji nebegali visiškai sulaikyti radiacijos.
Balandžio mėn. paskelbtoje ataskaitoje „Greenpeace“ teigiama, kad, atsižvelgiant į tai, jog išorinis apvalkalas „šiuo metu negali būti remontuojamas, jis negali veikti taip, kaip buvo suprojektuotas, todėl lieka radioaktyvios spinduliuotės nuotėkio galimybė“.
Planuojama, kad išorinio gaubto remontas truks apie trejus–ketverius metus.
Po dar vieno Rusijos smūgio radiacijos skydas gali visai sugriūti, 2025 m. gruodį AFP pabrėžė elektrinės direktorius.
Draudžiama zona
Teritorija aplink elektrinę buvo evakuota ir tapo draudžiama zona su ištisais apleistais miestais, laukais ir miškais.
Faktiškai negyvenami liko iš viso daugiau nei 2,2 tūkst. kvadratinių kilometrų plotai šiaurės Ukrainoje ir 2,6 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorija pietų Baltarusijoje.
TATENA teigimu, žmonės juose negalės saugiai gyventi artimiausius 24 tūkst. metų.
Už trijų kilometrų nuo elektrinės esantis Pripetės miestas, 1986 m. turėjęs 48 tūkst. gyventojų, po sprogimo buvo visiškai evakuotas.
Jis lieka apleistas, o jo tušti, yrantys pastatai, įskaitant garsųjį rūdijantį pramogų parką su apžvalgos ratu, primena postapokaliptinį miestą vaiduoklį.
Iki 2022 m. Rusijos invazijos ten būdavo galima apsilankyti su gidu, tačiau jau beveik trejus metus į šią teritoriją turistai neįleidžiami.
Nelikus žmonių, šis regionas faktiškai tapo didžiuliu gamtos rezervatu, kuriame 1998 m. buvo vėl įveisti reti ir nykstantys Prževalskio arkliai.
