1 nuotr.Europolas penktadienį pranešė, kad atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog Europoje veikia 731 nusikalstamas tinklas, o šių grupuočių veikloje dalyvauja daugiau nei 400 tūkst. 118 skirtingų tautybių asmenų.
Europolo tyrimo ataskaitoje teigiama, kad nusikaltėlių gaujų veikla dažnai neapsiriboja vienos šalies sienomis, veikia jos labai profesionaliai, o 85 proc. iš jų nusikaltimams vykdyti naudoja teisėtas verslo struktūras.
„Tai ne gatvės gaujos, tai – nusikalstamos korporacijos“, – Briuselyje žurnalistams pristatydamas ataskaitą įspėjo ES vidaus reikalų komisaras Magnusas Brunneris.
Tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad šios grupuotės veikia visose nusikalstamose srityse, įskaitant narkotikų kontrabandą, kibernetinius nusikaltimus, neteisėtą migrantų gabenimą, prekybą žmonėmis, sukčiavimą ir pinigų plovimą, pažymint, kad savo veikloje jos naudojasi skaitmeninėmis ir technologinėmis naujovėmis, pasauline prekyba bei geopolitiniu nestabilumu.
Prieš dvejus metus Europolas pristatė pirmąjį išsamų tyrimą apie Europos nusikalstamus tinklus. Dabar atliktas papildomas tyrimas rodo, kad 76 proc. šių tinklų yra nauji, tačiau, Europolo duomenimis, branduolį sudaro 198 nusikalstamos grupuotės. Prieš dvejus metus buvo nustatytas 821 tinklas.
Pasak ekspertų, šis pokytis nebūtinai yra sėkmingo tyrėjų darbo rodiklis. Tai rodo, kokie lankstūs yra šie tinklai ir kaip greitai jie persitvarko, susidūrę su policijos tyrimų spaudimu, teigė agentūra.
„Ataskaita aiškiai rodo, kad organizuotas nusikalstamumas Europoje sparčiai vystosi ir naudojasi į vieną tinklą susieto pasaulio atvirumu ir sudėtingumu“, – savo pareiškime teigė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen.
„Vis labiau prisitaikydami, megzdami vis glaudesnius tarpusavio ryšius ir tapdami giliai įsišakniję mūsų visuomenėse, nusikalstamieji tinklai pažeidžiamąsias sistemų vietas paverčia nusikalstamomis galimybėmis“, – sakė H. Virkkunen.
Kaip pažymima ataskaitoje, suėmus pagrindinius narius tinklas gali būti destabilizuotas, tačiau atsiranda nauji veikėjai, siekiantys pasinaudoti valdžios vakuumu.
Todėl nepakanka vien tik sutelkti dėmesį į pagrindinius asmenis. Tyrėjai turi siekti išardyti nusikalstamas sistemas ir užkaišyti jų logistinės, finansų ir skaitmeninės infrastruktūros spragas.
Planuojama Europolo reforma
Anksčiau šią savaitę Europos Komisija pristatė planus pertvarkyti Europolo įgaliojimus, siekiant veiksmingiau kovoti su tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu, stiprinant bendradarbiavimą su nacionalinėmis institucijomis.
Komisija tuomet pareiškė, kad šių pakeitimų tikslas – remti bendrus tyrimus, spartesnį baudžiamąjį persekiojimą ir keitimąsi duomenimis, nes nusikaltėliai vis dažniau piktnaudžiauja dirbtiniu intelektu.
Europolas turės savo debesų infrastruktūrą, kuri leis policijos pareigūnams visoje ES virtualiai bendradarbiauti tiriant bylas, taip pat inovacijų centrą, skirtą užtikrinti, kad policijos pareigūnai turėtų reikalingų įgūdžių.
Atskirame pasiūlyme Komisija paprašė valstybių narių per ateinančius metus padidinti agentūros biudžetą maždaug 1 mlrd. eurų. Planuojama, kad Europolo darbuotojų skaičius turėtų išaugti nuo šiek tiek daugiau nei 1,2 tūkst. iki 2,1 tūkst.
