Vitas TOMKUS: SUBINGALVIŲ SIAUTĖJIMO METAS

Dovanokit, jei kurio neišvardinau, nes dievaži prisiminti visus epitetus kuriais mūsų nerinkta valdžia ir jos samdyti pakalikai praėjusiais metais mus visus maloningai „apdovanojo" ir vos ne kas dieną „šėrė", tikrai ne mano galvai skirta, nes, matyt, megabaitų neužtektų.

Deja, yra kaip yra...

Dar kartą noriu pasveikinti visus „Respublikos" skaitytojus su Naujais Metais ir pranešti žinią, kuri daugumai bus labai labai nemaloni, o kai kam gal ir ne: esu jau čia, savo Lietuvoje, ir esu pasiryžęs vėl bandyti atkariauti mūsų protėvių Tėvynę, kurią užvaldė tikrų tikriausi mišrūnai subingalviai.

Jei kam pasirodė, kad mano parinktas epitetas Tėvynės priešams yra nelabai etiškas ir per žiaurus, siūlau dar kartą gerai įsiskaityti į mums skirtus pavadinimus, kuriuos toli gražu ne visus suminėjau savo straipsnio paviršiuje. Jie pylėsi ant mūsų galvų ištįsus metus, ir ne vienerius, ne tik per komercines užsieniečių valdomas įvairias televizijas, bet ir per valstybines „subingalvių dviračio žinias".

Ar kas nors iš valdžios ar Pilietinių bei Žmogaus teisių gynėjų dėl to pasipiktino?

Žinoma, ne! Kaip stručiai iš baimės sukišo savo snapus į valdiškus lovius, atkišdami liaudžiai savo užpakalius, liaudiškai kalbant, subines. O subingalviams tik to ir tereikėjo: įsiveržė į seimą, normalius deputatus nenormaliais žodžiais išplūdo, tuo tarpu subingalviai deputatai iš džiaugsmo dėjo į kelnes.

Ką jau ten bekalbėti apie subingalvius valdžios nuomonės formuotojus ir subingalvius influencerius, kurių prisiveisė visuose interneto kanaluose bei portaluose. Jų pati švelniausia leksika (skirta mums) prasideda „šūdo gabalais" ir „dalbajobais", o baigiasi tokiais žodžiais, kad net man, senam jūreiviui keikūnui ir dar senesniam kareiviui, neapsiverčia liežuvis viešai juos ištarti. (Galiu tik vyriškai akis į akį arba „vienas ant vieno" bet kuriam subingalviui tai pasakyti.)

Juk būtent mišrūnai subingalviai pribaigė paskutinius Lietuvos inteligentus, kurie drąsa ir tarybiniais laikais ne itin pasižymėjo, nes garsūs rašytojai vėliau prisipažino, kad paslapčia rašė „į stalčių", kol aš prieš pūvančią sistemą su savo „Šluota" kovojau. Beje, kaip dabar, taip ir tada, daugelis mano kolegų su visa subingalvių vadovaujama Žurnalistų sąjunga nuo manęs atsiribojo, kas man labai patinka, nes nelabai tinka maišyti pelus ir grūdus.

Kas yra kas? Lai sprendžia mano Skaitytojas, nes iš šalies visada geriau matyti. O aš, kaip RESPUBLIKOS „šunaujos" vadas, prieš trisdešimt tris metus paskirtas net paties Lietuvos Patriarcho, įsipareigoju ginti kiekvieną savo žurnalistą ir skaitytoją nuo subingalvių išpuolių iš visų jėgų, kurių, jaučiu, nebeilgam dar liko...

Pradžiai kovą pradėsiu nuo savęs, nes „Respublikos" svetainės komentarų skiltyje priviso tiek šlykščių subingalvių, ko gero, perbėgusių iš apmokamų užsienietiškų portalų, kad kartais net dvokia, dėl ko gali išsilakstyti mano paskutinieji ištikimi skaitytojai, kurie vis gausiau susirenka pas mane pasibėdavoti dėl naikinamos savo tėviškės ir mintimis apie jos ateitį pasidalinti.

Todėl jau šiandien susikviečiau kūrybinius bei techninius redakcijos darbuotojus į pasitarimą ir nepriklausomai nuo to, kas ką nutars, pranešiu savo nuostabiam ir šauniam kolektyvui apie savo sprendimą, kad jau artimiausiomis dienomis be gailesčio mesiu į „Srutų duobę", o jei tai nepadės, net užblokuosiu visus subingalvius keikūnus ir subingalvių pasamdytus subingalvius trolius. Kadangi ilgiau juos redaguoti man, kaip redaktoriui, jau pabodo, be to, mažiau lieka laiko rašybai.

Žinoma, tai nereiškia, kad atsisakysiu Laisvos spaudos principų ir netoleruosiu pliuralizmo Aš esu labai tolerantiškas, bet tai dar nereiškia, kad esu tolerastas. Man nuomonių įvairovė net labai patinka, daug labiau nei pritariantys komentarai. Diskutuokit, ginčykitės, nes tik ginčuose gimsta tiesa, o jei nervai nebelaiko net keiktis ant manęs galite, kiek norite, bet...

Tik lietuviškai! Pavyzdžiui: „Velniai tave, Tomkau, griebtų arba rautų!"; „Nu, tu ir rupūže, Tomkau, bjaurybė!"; „Kad tave, Tomkau, kur žaibas nutrenktų, nors tu ir taip trenktas per visą galvą, Žaltie!" Ir panašiai. Galima keiktis ir sudurtiniais sutrauktiniais keiksmažodžiais, kaip antai: „Kad tave kur šikantį ištrauktų, kaip kokį apsišikusį konservatorių ar liberastą iš seimo!" Ir t.t.

Nors prisipažinsiu, kad man vulgarūs žodžiai irgi labai nepatinka. (Žinoma, išskyrus „subingalvių“ pavadinimą, kuris subingalviams labai tinka, nes mūsų „kirmėlynui“‘ bei „kėbėbynui“ labai patinka!)

P.S. Beje, „subingalvių" pavadinimą subingalviams parinkau ne dėl to, kad jų plikės beveik nesiskiria nuo subinės. (Žiūr. nuotraukas.) Ir ne dėl to, kad abi tos kūno dalys subingalviams dažnai susimaišo. Ne tik sekso metu, bet ir bendraujant su publika per televiziją: juk kartais toks mėšlas jiems pilasi iš burnos, kad net nebeaišku, ką tuomet su savo užpakaliu tie subingalviai veikia?