Algimantas RUSTEIKA: Kol taip bus - taip ir bus

Ukrainoje karas, šluojami nuo žemės paviršiaus miestai, kasdien tūkstančiai žūsta, karo baisybės tapo kasdienybe. Iš 43 milijonų valstybės pabėgo 8 mln.gyventojų, t.y. 18 procentų.

Lietuvoje - taika ir suvereniausia nepriklausomybė, niekas nežūsta, nieko dar kol kas netremia ir į gulagus neveža, miestai asfaltuojami, optimizuojami ir trinkelizuojami, visi tik turtėja ir laimingėja. Bet iš 1992-siais buvusios 3,7 mln. valstybės liko 2,8 mln.(čia be laikinai atvykusių ukrainiečių), pabėgo beveik milijonas, t.y. 24 procentai.

Jei kam tai atrodo nedaug, tai pasakysiu, kad tiek panašiai dabar gyvena Vilniuje ir Kaune. Nors iš tikrųjų pabėgo dar daugiau, tik daugybė nedeklaravo savo išvykimo. Kas gi Lietuvoje vyksta, kad nuo taikos, nuo "gerovės valstybės" žmonės bėga gausiau, negu nuo baisaus priešo, okupanto, karo ir maro?

Taip, dabar gyvename ilgiau, bet ir gimsta mūsų mažiau. Štai pernai mirė 18,4 tūkst. daugiau, negu gimė. Vytautas Abraitis rašo, kad 1991 m. Lietuvoje gimė 51212 kūdikių, 2022 m. - 21449. Beveik 2,4 karto mažiau. Net Seimas sunerimo, darbo grupė, vadovaujama V.Džiugelio, ištyrė padėtį ir džiugiai konstatuoja, kad 2045 metais mūsų liks tik 2 mln.

Ir dar džiugiau praneša, kad svarbiausias būdas problemai spręsti - didinti imigraciją! Teiks pasiūlymus Vyriausybei ir ta rudenį, jei dar iki to laiko, perfrazuojant premjerę, atsiprašau, premjerą (nes dabar visi pozityvai yra žmogos), galimai priims galimus sprendimus. Ir po poros-trejeto penkmečių Vilniaus dangų galimai ims remti minaretai.

Bet yra ir įdomybių. Štai, pastaraisiais metais labai daug, tiesiog banga paskui bangą užsieniečiai kreipiasi su prašymais atkurti Lietuvos pilietybę. Migracijos departamento metraščiai pateikia konkrečius duomenis nuo 2016 metų. Ką matome, gal čia ir yra grįžimas į valstybę?

Ne, čia tik grįžimas ne į valstybę, o į pilietybę, nes atsikūrę tie piliečiai sėkmingai tebegyvena svetur. Kas gi jie, kur čia šuo pakastas? Niekur šunys čia nepakasti, jie sėkmingai po Lietuvą laksto ir žymisi teritorijas. Bet šiose teritorijose pakasti pinigai.

Iš 2016-2022 metais pilietybę atkūrusių 17646 asmenų 14911 arba 84,5 proc. yra iš tradicinių litvakų emigracijos vietų: Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, JAV, Kanados, Brazilijos, Argentinos, Australijos, Urugvajaus.

Tai tiesiog juridinės teisės į buvusius ir būsimus turto grąžinimus užsitikrinimas. Šie piliečiai niekur nesirengia grįžti ir negrįš. Jiems dviguba pilietybė jau dabar įstatymu įteisinta ir Lietuvos valstybė laiko juos tik Lietuvos piliečiais, nors jie kitos valstybės pilietybės neatsisakė.

Nuo to Lietuvoj gyvenančių nei kiek nepadaugės. O gal ukrainiečiai išgelbės, kurių dabar jau turim atvykusių apie 75 tūkstančius? Ne, tai juk ne tas skaičius, kuris keičia esmę, o ir didelė dalis jų karui pasibaigus sugrįš į savo šalį.

Gal Lietuvos aborigenų populiaciją padidins sparčiai besidauginančios Vilniaus biurokratų respublikoje žmogų ir bukalaurų gentys? Baikit, jeigu jie įdiegs taip trokštamas partnerystes, santuokas ir daugybines lytis, tai didžiuliu mastu dar labiau sumažins gimstamumą ir tik paspartins asimiliacijos ir nykimo procesus.

Valdžios kuluaruose dabar rengiama "Lietuvos strategija 2050" - gal čia mums bus išeičių? Atsiverskite projektuką ir bemat paskęsite tuščiuose pliurpaluose apie atvirumą pasauliui ir begalinę demokratiją, žaliuosius kursus, vabaliukų teises ir darnų tvarumą.

Čia nerasite nieko apie tautos, jos kalbos ir kultūros, prigimtinės šeimos išsaugojimą. Priešingai, tuoj bus stumiamas eilinis konstitucinis įstatymas, kuris dar labiau suvaržys lietuvių kaip valstybinės kalbos statusą. Valdantysis režimas - nuo šiol naudosiu tokį apibrėžimą.

Nes tai jau net nebe laikinieji teritorijos administratoriai, bet valstybės naikintojai. Jie dabar visus svarbiausius, savo kėslams reikalingus įstatymus priima kaip konstitucinius. Taip daroma tam, kad po to, autoriams nuėjus į pelnytą politinį Anapilį, būtų sunkiau jų priimtus įstatymus atšaukti ar pakeisti.

"Lietuvos strategija 2050" - tai dar viena Lietuvos valstybės ir lietuvių ištirpimo globaliame buljone strategija, kuri bus baigta, priimta ir vykdoma. Ir nekalbėkit čia man, kad esu pesimistas ir nepasiūlau paprasto, primityvaus recepto, kaip niekam nieko nedarant ir nei piršto nepakrutinus to išvengti.

Tiesiog gatvėj ar darbe, su draugais ar šeimoj, kolektyvo susitikime pabandykit užvesti šią temą. Ir asmeniškai įsitikinsit, kad iš rimtųjų tai praktiškai niekam neįdomu. Ir kol taip bus - taip ir bus. Būna tautų, kurios palieka tik teritorijos pavadinimą.