Žiniasklaidos teisės ekspertė Liudvika Meškauskaitė: Kaip mes iki to nusiritome...

Tačiau planuojama LRT tarybai leisti pačiai spręsti, ar dėl generalinio direktoriaus atleidimo reikia balsuoti slaptai.

Tuo tarpu žiniasklaidos ekspertai neabejoja, kad LRT vadovybei laikas trauktis ir nustoti kiršinti visuomenę už mokesčių mokėtojų pinigus.

- Neseniai LRT paskelbė žinią, kad į tiesioginį eterį nebekvies Remigijaus Žemaitaičio, tada sprendimas buvo skubiai atšauktas. Ar paskelbtas pirminis sprendimas nepažeidžia žurnalistinės etikos? - „Vakaro žinios" paklausė advokatės, žiniasklaidos teisės ekspertės Liudvikos Meškauskaitės.

- Nėra net ką daug apie tai kalbėti. Tai yra antikonstitucinis sprendimas. Lietuvoje cenzūra yra draudžiama. Eliminuoti žmogų todėl, kad jis nepatinka, yra akivaizdi cenzūra. Tai niekaip nesuderinama su demokratinės valstybės samprata. Tai apnuogino tikrąją LRT būseną, kurioje transliuotojas dabar yra.

Stebime LRT daug metų. Tai, kad LRT vykdo cenzūra, manau, jautėme ir seniau. Pavyzdžiui, koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Todėl sprendimas dėl R.Žemaitaičio labai nenustebino. O kad tai nesuderinama su teise ir demokratija, manau, įsitikino jau visi. Todėl ir sprendimas buvo taip skubiai atšauktas.

Manau, tai buvo administracijos sprendimas. Greičiausiai, generalinės direktorės. Ji taip įsijautė į savo vaidmenį, kad visiškai užsimiršo ir nesiorientuoja. Bet tai matėsi ir anksčiau. Prisimename Jolantos Mažylės, Virginijaus Savukyno atvejus.

Jeigu kažkas matė vaizdo įrašus iš posėdžių, kur dalyvavo M.Garbačiauskaitė-Budrienė ir įtikinėjo universiteto jaunimą, kaip susidoroti su J.Mažyle, rašant skundus... Ten pasimatė jos tikrasis veidas. Tad R.Žemaitaičio atvejis tai tik patvirtino.

- Visuomenėje yra daug kompetentingų įvairių sričių atstovų, kurių LRT eteryje nematome. LRT, atrodytų, turėtų būti tribūna, kur kviečiami visi. Ar tai reiškia, kad vadinamieji juodieji sąrašai egzistuoja?

- Nėra net kalbos, kad tokie sąrašai tikrai yra. Žinoma, galbūt jie nėra fiziniai, tik numanomi, bet tai yra akivaizdu. Nes yra daug protingų žmonių, kuriems durys į LRT yra uždarytos.

Pavyzdžiui, neseniai buvo minima rusų armijos išvedimo iš Lietuvos sukaktis. Tai svarbus istorinis momentas Lietuvai. Mes minime tokią datą, o tuo metu užsienio reikalų ministru buvo profesorius Povilas Gylys.

Tai žmogus - tikroji istorija. Jis galėtų papasakoti, prisiminti, bet šis žmogus buvo tarsi ištrintas paminėjimo metu. Nors jis tiek daug padarė - sugebėjo diplomatiniu būdu pasiekti, kad rusų armija išeitų iš Lietuvos.

Tokio žmogaus į LRT niekada nepakvies. Galima vardinti ir vardinti tokias pavardes.

- Jūs dažnai kviečiama į LRT eterį?

- Buvau pakviesta į laidą „Lietuva kalba". Tai buvo aštri laida. Ta, kurioje buvo užduotas klausimas „Ar reikėtų neskiepytų suaugusių gyvenimą paversti „pragaru" uždraudžiant viską - įskaitant lankymąsi maisto prekių parduotuvėse?"

Pamačiau, kad ten vyksta informacinės manipuliacijos. Vyksta tiesioginis eteris, atrodo, kad gali pasisakyti. Bet laida virstu tam tikru chaosu.

Aš turėjau oponuoti Dainiui Žalimui. Kai laidos pabaigoje buvo kalbama apie konstitucinius klausimus, tam buvo likusi gal minutė laiko, o tu turi kalbėti apie labai svarbius teisinius klausimus.

O kai pradėjo kalbėti Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas, jis buvo nutrauktas po pusės sakinio.

Sugebėjau eterio metu pasakyti, kad man nesuteikiamas laikas, todėl galiu tik padėkoti, kad vėliau mano ir D.Žalimo diskusijai buvo suteiktas papildomas eteris LRT radijuje.

Vėliau dar du kartus dalyvavau LRT radijo laidose, bet, matyt, pakomentavau ir vėl ne taip, kaip kažkam norėjosi, tad daugiau nesu kviečiama.

Nė kiek dėl to nepykstu, nes turiu daug galimybių pasisakyti. Be to, senais laikais esu dalyvavusi labai daug įvairių LRT laidų. Aš neturiu jokių pretenzijų dėl savęs, bet man gaila, kad LRT eteryje nėra rimtų diskusijų.

- Štai viena Jūsų citata: ,,Kai žurnalistika netenka nešališkumo ir pereina į vieną barikadų pusę, ja negalima pasitikėti." Ar šiandien galime pasitikėti nacionaliniu transliuotoju?

- Tokia čia ir žurnalistika. Ji vadinama kitu pavadinimu. Deja, Lietuvoje, taip jau yra. Tad apie pasitikėjimą, objektyvumą, nešališkumą jau net juokinga kalbėti. Turime situaciją, kai įstatyme rašoma, kad žurnalistas turi teikti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, bet realybėje matome visai ką kitą.

- Dalis visuomenės sveikino sprendimą dėl R.Žemaitaičio nekvietimo į LRT eterį. Jeigu mes, kaip visuomenė, pritariame tokiam sprendimui, taikinyje vėliau gali atsidurti bet kas.

- Svarbiausia net ne tai, kas gali atsidurti tame taikinyje. Manau, svarbiausia, kad visuomenė yra apvagiama, nes ji negali išgirsti visų nuomonių. Kai kalbame apie nuomones, teisingumo kriterijus negalioja. Niekas nežino, kieno nuomonė yra teisinga.

Todėl kai pradedame grupuoti nuomones ir vienoms leidžiame gyventi, o kitoms - ne, apvagiame visuomenę. Gal kažkieno idėja gali atrodyti absurdiška, bet vėliau paaiškės, kad ta nuomonė buvo teisinga.

- Advokatų taryba kiek anksčiau kreipėsi į Seimą, kad skuba keisti LRT generalinio vadovo atleidimo tvarką prieštarauja Konstitucijai. Esate Advokatų tarybos narė, bet nepritarėte šiai pozicijai ir sakote, kad tarybai nedera savo viešais pareiškimai nurodinėti Seimui kaip dirbti.

- Esu ilgametė tarybos narė, dirbu jau penktą kadenciją su pertraukomis. Tokiai pozicijai nepritariau, nes manau, kad Advokatūra neturėtų lįsti į korporacinius reikalus. Tai jau yra ir politinis klausimas.

- Sulaukėte kritikos dėl savo priešingos tarybai nuomonės?

- Aš jau nebijau jokios kritikos. Tai mane gal netgi įkvepia kalbėti daugiau. Gal kažkas kažką ir pagalvojo, bet man į akis niekas nedrįso nieko pasakyti.

- Jaučiate, kad klausimas dėl LRT taip sukiršino visuomenę, kad tarsi reikėjo pasirinkti: arba palaikai LRT ir esi už, kaip buvo skelbiama, „žodžio laisvę", arba esi vatnikas?

- Man tos vatniko ir putinisto etiketės atrodo juokingos. Tai primena vaikų darželį. Kaip ir antivakserių etiketės. Gal jos įtikina žmones, kurie neturi argumentų, bet manęs tai neįtikina.

O LRT direktoriaus atleidimo procedūra neturi jokio ryšio su žodžio laisve. Pagal įstatymą generalinis direktorius yra administracijos vadovas, kuris turi vykdyti tarybos nurodymus. Bet jis neturi teisės kištis į žurnalistų darbą, nurodinėti žurnalistams, kokiomis temomis kalbėti, ką kviesti ar kalbinti.

Žurnalistai turi neliečiamas teises. Pirmiausia, teisė gauti informaciją greičiau nei paprastas žmogus, tuomet informacinio šaltinio apsauga. Ir žurnalisto redagavimo teisė. Negali žurnalistui nurodinėti, nes jeigu nurodinėji, tu pažeidi įstatymą.

Be to, ką Seimas sugalvojo pakeisti? Numatė, kad balsavimas turi būti slaptas, o jis LRT buvo iki 2024 m. Natūralu, kad slapto balsavimo reikia. Tai parodė ir tai, kaip buvo elgiamasi su Tarybos nariu Jonu Staseliu. Žmonės jau bijo net reikšti savo nuomonę.

Tad slaptas balsavimas būtinas ir jis labai dažnai taikomas personalijų klausimu. Ir tai neprieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui. Ten niekur neparašyta, kad balsavimas turi būti atviras. ES šalyse dažniausiai toks slaptas balsavimas ir taikomas.

Seimas taip pat pasiūlė, kad direktoriaus atleidimui užtektų daugiau kaip pusės balsų, o dabar yra du trečdaliai. Tai reiškia, kad dabar užtenka 8 balsų, o siūloma keisti šį skaičių į 7 LRT tarybos narių balsus. Tai taip pat neprieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui.

Tačiau konservatoriai, išeidami iš valdžios 2024 m., įvedė vienintelį LRT generalinio direktoriaus atleidimo pagrindą - viešojo intereso pažeidimą. Peržiūrėjau visos ES visuomeninių transliuotojų vadovų atleidimo tvarkas. Niekur tokio pagrindo kaip viešojo intereso pažeidimas nėra.

Nes viešasis interesas yra neapčiuopiamas. Jeigu vadovas blogai vykdo funkcijas, nejau negalima jo atleisti? Seimas būtent tą ir nori pasakyti, kad būtų galima atleisti, jeigu vadovas neteisingai vykdo savo funkciją.

- LRT šalininkai piktinasi, kad pokyčiai priimami skubos tvarka...

- O kaip gali būti, jeigu Valstybės kontrolė nustatė, kad daugybė viešųjų pirkimų yra vykdomi neskelbiamų pirkimų būdu arba kad dalis darbuotojų priimami be konkursų. Išimčių kultūra paverčiama taisykle. Kai nustatomi tokie dalykai, turi būti ir atsakomybė. Ir tai niekaip nesusiję su žodžio laisve.

Tai yra finansiniai dalykai. Generalinis direktorius turi atsakyti.

Beje, pagal Konstitucinio teismo doktriną, visuomeninis transliuotojas turi būti tikrinamas ir kaip jo transliuojamos programos atspindi politinį neutralumą, ar atspindimos visos nuomonės. Tokio patikrinimo iki šiol nebuvo.

Tai parodytų, ar nacionalinis transliuotojas iš tiesų vykdo savo misiją. Ar visokios virtuvės ir nesibaigiantys žaidimai yra LRT misija? Ar tikrai politiškai neutralu, kai internetinių televizijų savininkai ir vedėjai, kartu yra ir LRT veidais?

Galima kelti daugybę turinio klausimų. Tai yra plika akimi matomos problemos. Bet tokio objektyvaus patikrinimo dar nebuvo.

- Kaip manote, ar LRT generalinė direktorė turėtų atsistatydinti?

- Taip, turėtų. Bet jeigu neatsistatydina, tuomet sprendimą turėtų priimti LRT taryba.

Mano manymu, kad po viso to, kas vyko su tylos minutėmis ir mitingų organizavimu... Kam mums reikia išlaikyti visuomeninį transliuotoją, kuris vietoj to, kad vienytų visuomenę, ją skaldo?

Tai prasidėjo dar koronaviruso metu. Vieni vakseriai, kiti - antivakseriai. Vieni putinistai, kiti - patriotai. Ir patriotai šaudys putinistus. Ar tai yra LRT misija? Ar LRT veidai turi kviesti šaudymui Valdemarą Tomaševskį? Kaip mes iki to nusiritome...