Donaldo Trampo karas apkramtė ir lietuvaičių pensijas

Socialiniuose tinkluose internautai skundžiasi, jog pastaruoju metu sukauptų pinigų sumos traukiasi. Vieni per kelias savaites prarado 150 eurų, kiti 400 ar dar daugiau. Viena moteris guodžiasi, jog pamatė minus 900 eurų skirtumą. Internautai svarsto - ar sulaukus balandžio beliks bent kažkas, ką bus verta atsiimti...

O štai, pavyzdžiui, 40- metis kaunietis, sausio 20 d. pasijungęs prie savo „Sodros" paskyros, pamatė, jog fonde sukaupto turto vertė 20 890 eurų. Investavimo rezultatas - 8348 eurai, o išmokėta, jei vyras pageidautų, būtų 16 387 eurai. Žinoma, jei išmokėti būtų įmanoma sausio 20 d.

O kadangi tai neįmanoma, tad kovo 20 d. kaunietis mato jau kitokius skaičiukus. Viso turto vertė - 20 497 eurai, investavimo rezultatas 7711, o išmokėta būtų jau tik 15 930 eurų. Kur prašapo 457 eurai?

Kai kas net įtaria, esą fondai specialiai išeinantiems pinigų sumas mažina. Esą kad patiems daugiau liktų.

Tai ką daryti fonduose likusiems? Irgi iš II pakopos trauktis ar laukti geresnių laikų, kai atsigaus akcijų rinkos?

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius DUBNIKOVAS tikina, kad priežastys, kodėl mažėja sukauptų pinigų sumos, labai paprastos.

„Kilo karas tarp Izraelio, JAV ir Irano, kuris sujaukė finansų rinkas, - aiškino M.Dubnikovas. - Praktiškai dėl šio karo išnyko 7-8 proc. jų vertės. Išnyko dėl kylančių naftos, dujų kainų. Taigi akcijų rinkos yra sunerimusios, jų vertės krenta ir už tai mažėja ir II pakopos pensijų fondų vertės, kurias mato kaupiantieji savo kompiuterių ekranuose.

Tai būtent šios priežastys ir lemia šitą dalyką (pinigų mažėjimą - aut. past.).

Be to, tie kaupiantieji, kurie yra jaunesni ir kaupia pinigus būtent rizikingesniuose akcijų fonduose, nukentėjo labiau. O tie, kuriems pensinis amžius yra arčiau, jiems fondai natūraliai yra paskirti saugesni, todėl tie pinigų pakritimai gali būti ir mažiau pastebimi.

- Tačiau kaip paaiškintumėte, kodėl žmonės, susiruošę pasitraukti iš II pakopos pensijų fondų, pastebėjo savo sąskaitose pinigų mažėjimą šiek tiek anksčiau nei prasidėjo Irano karas? Gal metų pradžioje buvo neaktyvios akcijų rinkos?

- Ne, rinkos buvo pasiekusios sausio mėnesį rekordines aukštumas. Tiesa, buvo kažkiek korekcijų, bet tai nebuvo kažkas reikšmingo. Visos problemos prasidėjo su karu. Būtent dėl jo yra pasekmės, nes visos rinkos nuo Amerikos iki Azijos nuo to nukentėjo. Nes brangstanti nafta, brangstančios dujos sunkina verslus. Verslų kainos krenta.

- Ar dabar yra likęs bent vienas žemės plotelis, kuriame akcijų vertės dėl Irano karo nemažėja?

- Na, gal labai išskirtiniais atvejais būtų galima paminėti, kur akcijų vertė ne sumažėjo, o sustiprėjo. Naftą išgaunančių kompanijų akcijos pabrango. Ir tai yra visiškai natūralu, nes pabrango nafta. Nėra taip, kad viskas išnyko, krito ir panašiai. Bet bendra pasaulio rinkų tendencija, bendra aplinka yra negatyvi.

- Dalis žmonių toliau nutraukinėja su II pakopos fondais kaupimo sutartis, nuo balandžio pirmosios fondai jau ims grąžinti pasitraukusiems jų sukauptus pinigus. Be to - rinkas daužo Irano karas. Ar tai reikštų, jog II pakopos fondai dėl Irano karo dar labiau nukentės ir tai paveiks fonduose likusių klientų pinigus?

- Ne, fonduose likusieji nenukentės. Be abejo, fondų valdytojams tai yra sumažėjusios pajamos, bet patys klientai dėl kitų žmonių išėjimo nenukenčia. Įsivaizduokime, kas yra fondas. Fondas yra tai, kai mes susirenkame ir susidedame į vieną krepšį savo obuolius.

Visi turi tiek obuolių, kiek yra įdėję. Jeigu kažkas nusprendžia išsiimti iš krepšio savo obuolius, tai mano obuoliai vis vien lieka krepšyje. Dėl to, kad kažkas pasiėmė savo obuolius, mano obuolys nei pagerėja, nei pablogėja. Nes niekas negali išsiimti kito žmogaus obuolių, tai yra, jo pinigų.

Tai čia ir yra esmė - klientas nenukenčia. Tik pačiam fondo valdytojui yra skirtumas, nes jis nuo didesnės pinigų masės, sukauptos fonde, gauna daugiau pajamų.

- Gal žmonėms dabar neverta skubėti iš II pakopos pensijų fondų pasitraukti? Gal vertėtų palaukti, kol baigsis Irano krizė ir akcijų rinkos atsigaus?

- Šitoje vietoje apskritai buvo padaryta klaida su tuo išėjimu, nes žmonės daro sprendimus srityse, kuriose pakankamai mažai išmano.

Nutraukdami II pakopos pensijų sutartis, jie atsiims lėšas, kurios buvo skirtos naudoti tik išėjus į pensiją. O dar kitas klausimas - kur tas išsiimtas lėšas panaudos? Dalis, be abejo, gal perinvestuos, patys investuos, bet tokių bus labai, labai nedaug dėl to, kad investuojančių Lietuvoje yra labai, labai nedaug.

Ir tai reiškia, ką rodo ir Estijos pavyzdys, dalis paliks savo pinigus gulėti toliau savo sąskaitose, dalis išleis pinigus televizoriams, kelionėms, tam pačiam pabrangusiam dyzelinui.

Galime užduoti sau klausimą labai paprastą - ar aš, pasitraukęs iš II pakopos pensijų fondo, gausiu daugiau pensijos savo senatvėje ar mažiau? Atsakymas - mažiau. Tai toks rezultatas ir gaunamas.

Tiesiog buvo neteisingai II pakopos pensijų reforma padaryta, nes Konstitucinis Teismas pasakė, kad reikia padaryti galimybę pasitraukti iš fondo dėl ypatingų aplinkybių, pavyzdžiui, dėl kritinės ligos ir panašiai.

Bet dabar buvo nuspręsta visus išleisti iš sistemos, kuri yra skirta ilgam periodui. Lygiai taip pat, jeigu nuspręstų - gerai, kas norite, galite atsiimti pinigus, kuriuos sumokėjote į „Sodrą". Aš nenustebčiau, kad būtų daug žmonių, norinčių tuos pinigus atsiimti. Ir kas iš to? Liks be pensijos!

Statistika rodo, kad didžioji dauguma žmonių sulaukia senatvės. Negi tada su ištiesta ranka žiūrės, kur gauti pinigų, kurių nėra? Tai čia yra visiškai analogiška - tiesiog trumpalaikių tikslų vedami padarėme sprendimą, kuris sukels ilgus rezultatus, nes pensijų kaupimo sistemai reikia ilgų, ilgų metų.

Tie jaunuoliai, kurie kauptų 50 metų ir ilgiau, jie būtų labai turtingi žmonės senatvėje. Bet dabar šita sistema po šitos reformos yra tiesiog tokia apdaužyta, pusiau lupta, pusiau skusta - ir jinai neduos tokių rezultatų, kokius galėjo duoti.

- Jei Irano krizė tęsis, tikėtina, kad bus apdaužyti ne tik pensijų fondai, bet ir visi Lietuvos verslai bei gyventojų realiosios pajamos?

- Jeigu metus tęsis, tai iš tiesų bus labai rimtų problemų. Prasidės jos greičiausiai vasaros pabaigoje. Tai yra, kai pradės lūžinėti verslo sistemos, nes vis brangs elektra, nafta, trąšos ir pervežimai. Nes reikia suprasti, kad kone 10 proc. laivų yra įstrigusių Persijos įlankoje.

Jie negali vežti krovinių, todėl visur brangsta pervežimai, kadangi 95 proc. visų gėrybių pasaulyje yra pervežama laivais. Štai čia dabar yra problema, nestabilumas labai didelis.

O kiek laiko tai galėtų trukti, tai nežinau. Čia gal tik ponas Dievas gali atsakyti, bet faktas yra tas, kad kuo ilgiau truks Persijos įlankos krizė, tuo globali žala ekonomikai bus didesnė. Įskaitant ir Lietuvos ekonomiką, nes mes esame labai atvira ekonomika, kuri gyvena iš pasaulio gėrio.

Kuo pasaulyje nuotaikos geresnės, tuo ir pas mus geresnės, o kuo blogesnės, tai ir pas mus blogesnės. Tikrai neišvengsime ekonominių sunkumų, jeigu ta situacija dėl karo su Iranu tęsis.

Verta prisiminti

2026-2027 metai: galimybė visiškai pasitraukti iš kaupimo

Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. galios pereinamasis laikotarpis, kurio metu kiekvienas šiuo metu dalyvaujantis II pakopos pensijų kaupime galės iš jo savanoriškai pasitraukti.

Kas nutiks su sukauptais pinigais?

Į „Sodrą" bus grąžinta ta dalis lėšų, kuri:

buvo skirta iš valstybės biudžeto kaip skatinamoji įmoka (nuo 2013 m.), sudarė „Sodros" įmokų dalį (iki 2019 m.).

Ši suma bus paversta apskaitos vienetais, kurie padidins žmogaus senatvės pensiją.

Visa kita dalis - asmeninės įmokos bei investicinis pelnas - bus pervesta į asmeninę žmogaus sąskaitą. Ši išmoka neapmokestinama ir nebus taikomi jokie papildomi atskaitymai. Jei žmogus apsispręs pasitraukti iš pensijų kaupimo, reikės pateikti prašymą savo pensijų kaupimo bendrovei.

Net ir pasibaigus pereinamajam pasitraukimo iš pensijų kaupimo laikotarpiui, toliau liks galimybė atsiimti dalį arba visą savo sukauptą pensijų turtą.

Iki pensinio amžiaus:

Vieną kartą gyvenime bus galima atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau nei žmogus pats įmokėjo į pensijų fondus. Šiai išmokai bus taikomas 3 proc. atskaitymas.

Jei iki pensijos liko mažiau nei 5 metai ir sukaupta suma nesiekia pusės privalomo anuiteto sumos - galima atsiimti viską. Išsiimamai sumai taip pat taikomas 3 proc. atskaitymas.

Jei žmogus neteko 70-100 proc. darbingumo, serga sunkia liga arba jam reikalinga paliatyvioji pagalba - visi pinigai gali būti išmokėti be atskaitymų ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Sulaukus pensijos:

Jei sukaupta suma nesiekia pensijų anuiteto ribos - asmuo galės rinktis, kaip gauti lėšas: vienkartine išmoka, periodine išmoka ar įsigyti anuitetą.

Jei suma viršija ribą - anuitetas privalomas, bet sumą virš maksimalios anuiteto ribos galima atsiimti vienkartine išmoka.

Visoms išmokoms pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims nebus taikomas 3 proc. atskaitymas.