respublika.lt

Kokia krizė baisesnė - ekonominė ar sveikatos? visas tekstasnuotraukos (56)

2020 kovo mėn. 21 d. 13:40:03
Danas NAGELĖ

Niekas neabejoja, kad koronavirusas pavojingas ne tik žmonių gyvybėms, bet ir ekonomikai bei sukels jos krizę. Tačiau ar ji bus tokia pat baisi kaip kilusi 2008-aisiais? O gal bus dar baisiau? Lietuvos ekonomistai laikosi gana priešingų nuomonių.

×
nuotr. 9 nuotr.
Arūno Bernacko koliažas

 

Trykšta optimizmu

Finansų ministras Vilius Šapoka šią savaitę optimistiškai pareiškė, kad šalis ekonominiams sukrėtimams yra kur kas geriau pasirengusi nei buvo per 2008-2009 metų ekonominę krizę.

„Turime sukaupę rezervų, Lietuvos finansinė reputacija yra aukščiausia per visą šalies istoriją“, - užtikrino V.Šapoka.

„Vakaro žinios“ kalbino žinomus ekonomistus ir už valstybės finansus atsakingus asmenis, ar yra pagrindo tokiam optimizmui ir paprašė palyginti dabartinę ir Andriaus Kubiliaus laikų krizes. Atsakymai prieštaringi.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis nusiteikęs itin optimistiškai.

„Žiūrint, kaip Lietuva yra pasiruošusi, kokį turi biudžeto perteklių, kokie yra finansiniai rodikliai, akivaizdu, kad yra daug geresnėje situacijoje nei 2008 m. Nėra užsienio prekybos deficito, o tuomet buvo didžiulis, žmonių finansiniai įsipareigojimai gerokai mažesni, o indėliai, santaupos daugiau nei dvigubai išaugę. Tai leidžia nusiteikti optimistiškai. Kitas svarbus veiksnys - Europos centrinis bankas (ECB) ir vyriausybės, įskaitant Lietuvos Vyriausybę, meta labai didelius finansinius rezervus tam, kad amortizuotų ir palengvintų šį finansinį šoką. Dvi krizės labai skirtingos. Šokas, kurį dabar patiriame, labiausiai susijęs su karantinu, kurio 2008-2009 m. nebuvo. Nei restoranai, nei viešbučiai, nei daugelis prekybos vietų tada nebuvo uždaryta. Tikėtina, kad dabartinis karantinas nesitęs pusę metų ar metus. Todėl vyriausybės meta milžiniškus pinigus, kad padėtų žmonėms ir įmonėms išgyventi šį trumpalaikį sukrėtimą, kad per karantiną butų išvengta įmonių nemokumo, nedarbo išaugimo ir šoko žmonėms“, - „Vakaro žinioms“ tvirtino N.Mačiulis.

Pinigų - daugiau nei reikia

Ekonomistas sutinka, kad dėl karantino smarkiai nukentės valstybės biudžetas, nes darbą sustabdžiusios įmonės sumokės mažiau pelno mokesčio, darbo netekę gyventojai - mažiau gyventojų pajamų mokesčio, tačiau tai esą nėra svarbu.

„Mat Europos Komisija aiškiai pasakė, kad esant tokioms ekstremalioms aplinkybėms fiskalinės drausmės taisyklės nebesvarbios, ECB paskelbė, kad skirs virš trilijono eurų per 9 mėnesius, kurių pagalba skolins vyriausybėms už neigiamas palūkanas. Mokestinės pajamos sumažės, bet pinigų netrūks, nes valstybė galės jų pasiimti kiek nori už neigiamas palūkanas. Nevėluos nei pensijos, nei viešojo sektoriaus darbuotojų algos, nes valstybė turi daugiau pinigų negu reikia ir turi visas galimybes greitai pasiskolinti, jei reikia“, - ramino N.Mačiulis.

Ankstesnės pamokos

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, kuris atliko parlamentinį 2008-2009 m. krizės tyrimą, pirmininkas Valius Ąžuolas apsiginklavęs ne mažesniu optimizmu.

„Estai per 2008-2009 m. krizę turėjo sukaupę didelius rezervus, todėl jiems nereikėjo nei algų, nei pensijų drastiškai mažinti ir jie krizę lengvai įveikė. Dabar mes irgi per trejus metus sukaupėme didžiulį rezervą, didesnį už estų. Dabartiniame Vyriausybės paskelbtame verslo gelbėjimo plane iš 5 mlrd. eurų 2 mlrd. yra rezervas, kiti - europinės lėšos. Jei šito buferio neturėtume, reikėtų peržiūrėti biudžetą ir karpyti finansavimą. Nors opozicija ragino rezervų nekaupti, išdalinti pinigus medikams ar mokytojams. Ko dar pasimokėme iš ankstesnės krizės? Seimas pritarė, kad būtų galima skolintis, nes dabar skolinimasis yra itin pigus, mat Lietuvos reitingas itin aukštas. O per ankstesnę krizę praleidome progą pigiai pasiskolinti“, - palygino V.Ąžuolas.

Kas laukia tūkstančiais atleidinėjamų viešbučių, restoranų ir kitų įstaigų darbuotojų, taip pat ir tų, kurie kol kas nėra atleisti, tačiau jų darbovietėse dėl karantino yra prastovos? Pasak Seimo nario, pastarieji ir toliau gaus algas. Darbovietėje, kur prastovos vyksta priverstinai, 90 proc. algos mokės valstybė, 10 proc. - darbdavys, o kur prastovos vyksta ne dėl karantino, proporcija bus atitinkamai 60 ir 40 proc.

„Aišku, yra tam tikra kartelė, jei alga buvo labai didelė, visa ji nebus kompensuojama. O dėl darbuotojų, kurie buvo ar bus atleisti, sistemą sutvarkėme jau prieš 2 metus. Jie pusę metų gaus bedarbio išmoką, kuri bus beveik atlyginimo dydžio. Po 6 mėnesių išmoka mažėja“, - dėstė V.Ąžuolas.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės patarimai šiandienai

* Pirmiausia susidarykite išlaidų planą artimiausiam mėnesiui.
   
* Reikėtų atsisakyti suplanuotų didelių pirkinių, ne pirmo būtinumo didesnių išlaidų, remonto darbų, jei tokie buvo planuojami artimiausiu metu.
   
* Reikia peržiūrėti visus įsipareigojimus ir įvertinti, ko galima atsisakyti nedelsiant. Pavyzdžiui, mokamos filmų prenumeratos.
   
* Susidarykite maisto ruošimo meniu maksimaliai panaudojant viską, ko turite prikaupę namuose.
    Jei matote, kad galite vėluoti vykdyti periodinius mokėjimus ar mokėti paskolų įmokas, iš anksto tarkitės dėl atidėjimų.
   
* Sekite informaciją apie savivaldybių, Vyriausybės siūlomus pagalbos paketus.
   
* Jei dėl neapibrėžtumo susvyravo jūsų darbo vietos kėdė, galite pamėginti įsidarbinti kitur - ypač tose darbuotojų ieškančiose įmonėse, kurios dėl aplinkybių pakeitė veikos pobūdį (pavyzdžiui, veža maistą ar prekes į namus).

Komentuoja ekonomistas prof. Povilas GYLYS:

„Dabartinė krizė kilo dėl viruso, o ankstesnioji - dėl idiotizmo. Tąkart krizė kilo, kai JAV bankinė sistema prigamino blogų kreditų ir sprogo. Šiandien turime kitą kilmę - virusą iš Kinijos. Tai - pagrindinis skirtumas: vieną krizę sukėlė idiotiškas valdymas, kitą - gamta atsiuntė. Tačiau jei šnekame apie ekonomines pasekmes, reaguoti reikia taip pat ir tik nuo to, kaip reaguosime, priklausys pasekmių rimtumas. Viena vertus, reikia nepersistengti, reaguoti adekvačiai, nepasiduoti impulsyviems sprendimams. Tačiau išteklius, priešingai, nei kas nors sako, turime tikrai ribotus. Kaip ir visa ES. Mes net neturime savo pinigų sistemos, ką turi JAV ar Jungtinė Karalystė. Tikrai smuks mokestinės pajamos, todėl visų pirma reikia pagalvoti apie išlaidas, pradedant baigimu su tuo lėšų „įsisavinimu“, nes milijonai eina pro pirštus į smėlį“, - akcentavo profesorius.

Ekonomistas sako, kad, laimei, dabartinė Vyriausybė gerokai skiriasi nuo A.Kubiliaus Vyriausybės.

„Neadekvačių sprendimų kol kas nėra, kryptis yra teisinga, ekonomika bus „kūrenama“ pinigais, nes kitaip sustotų. O jei sustotų, tada mirčių nuo kitų priežasčių būtų daugiau nei nuo koronaviruso.

Laimei, priimtas sprendimas skolintis. Tikiuosi, kad ne už 10 proc. A.Kubiliaus didžioji ekonominio išsilavinimo spraga - kilus krizei jis ėmė didinti mokesčius, nors ekonomikos elementoriuose sakoma, kad to negalima daryti. Dabartinė Vyriausybė elgiasi adekvačiau, tik keista, kad krizės įveikimui vadovauja sveikatos apsaugos ministras. Taip, jis yra medikas, atsakingas už virusą, tačiau pagrindinis asmuo turi būti premjeras, nes krizė - sisteminė. Reikia gydyti ligonį, ne tik ligą, turime galvoti, kaip maitinsimės, kaip vėdinsime palatas ir t.t. Ir pagalvoti, kaip duoti išgyventi žmonėms, kurie dabar neteko darbo: reikia nors minimaliai palaikyti jų perkamąją galią, nes kitaip prasidės plėšikavimai“, - konstatavo P.Gylys.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (56)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar reikalingas Lietuvai nacionalinis bankas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur dažniausiai perkate knygas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+15+17 C

+14 +16 C

 

+11 +13 C

 +26 +28 C

+22+25 C

 

+17 +19 C

1-2 m/s

3 m/s

 

2-3 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1817 PLN - 4.4081
RUB - 86.9753 CHF - 1.0804
GBP - 0.9037 NOK - 10.6433

Nuorodos