Skaisgirytė apie VGT sprendimą dėl Hormuzo: prisidedame ne tam, kad kam nors įtiktume

„Kaip konkrečiai, kokiu būdu Lietuva dalyvaus – dar turėtų padirbėti kariškiai ir Krašto apsaugos ministerija (KAM). Ir žinoma, kad jeigu mes kalbame karių siuntimą į Hormuzo sąsiaurio regioną, dar turės būti Seimo pritarimas tam“, – antradienį teigė A. Skaisgirytė. 

„Mes tai darome ne todėl, kad norime kam nors įtikti, bet dėl to, kad esame atsakingi sąjungininkai ir jeigu norime, kad pavyzdžiui, amerikiečių kariai būtų Lietuvoje, to reikia mūsų saugumui ir taip pat manome, kad visiškai normalu pasiūlyti savo dalyvavimą, kai saugumo prašo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ar kitų sąjungininkų vadovai“, – kalbėjo ji. 

Sprendimą pritarti šalies jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormuzo sąsiauryje VGT priėmė pirmadienį. Tiesa, viešai apie vyksiantį posėdį nebuvo skelbta, sprendimas priimtas rašytiniu būdu. 

Anot prezidento Gitano Nausėdos patarėjos, toks formatas pasirinktas dėl praktinių priežasčių. 

„(…) VGT nebuvo sukviesta fiziniu būdu, buvo padaryta jos narių apklausta raštu ir visi jie patvirtino savo nuomonę būtent šituo klausimu. Taip buvo padaryta dėl to, kad kartais sunku būna surinkti visus vadovus, kad jie būtų Lietuvoje vieną dieną“, – aiškino prezidento vyriausioji patarėja. 

Kaip nurodė Prezidentūra, planuojama į misijas siųsti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Vyriausybei siūloma nedelsiant inicijuoti atitinkamą Seimo tarptautinių operacijų mandato papildymą. 

Kaip Eltai pirmadienį nurodė ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas, VGT sprendimas toliau bus svarstomas Vyriausybėje ir teikiamas Seimui, kuris priims galutinį sprendimą.

Prezidentūra taip pat nurodė, kad Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, taip pat yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra.

Apie tai, kad Lietuva gavo Jungtinių Valstijų pasiūlymą prisijungti prie šalių koalicijos, siekiant atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje, prezidentas Gitanas Nausėda informavo balandžio pabaigoje. 

ELTA primena, kad karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.

Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.

Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl neva nepakankamo jų įsitraukimo padedant Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu.