Siūlymas leisti nekelti Lietuvos valstybės vėliavos švenčių dienomis prie gyvenamųjų namų, kuriuose tuo metu nėra gyvenama, sulaukė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų.
1 nuotr.
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, Seimo teisininkai mano, kad siūlomas teisinis reguliavimas gali būti interpretuojamas įvairiai ir sukelti praktinių jo taikymo problemų.
„Projektu siūloma numatyti galimybę nekelti Lietuvos valstybės vėliavos valstybės švenčių dienomis prie gyvenamųjų namų, kuriuose „tuo metu nėra gyvenama“. Formuluotės „tuo metu nėra gyvenama“ turinys gali būti interpretuojamas įvairiai, nes nėra aišku, ar turima omenyje, pvz., individualaus gyvenamojo namo savininko (savininkų) deklaruota gyvenamoji vieta, ar jo (jų) faktinė gyvenamoji vieta, ar tikrinimo momentas, ar kt. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar siūloma formuluotė nesukeltų praktinio taikymo problemų ir neapsunkintų Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimų administravimo“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.
Šių metų birželio 29 d. Seimo narys Algimantas Dumbrava įregistravo Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas, siūlančias leisti nekelti Lietuvos valstybės vėliavos švenčių dienomis prie gyvenamųjų namų, kuriuose tuo metu nėra gyvenama.
Seimo nario A. Dumbravos nuomone, tokiu būdu būtų ugdomas sąmoningas žmonių patriotiškumas, o ne formalumas iškelti vėliavą prie namo, kuriame niekas negyvena.
Anot parlamentaro, projekto rengimą paskatino žmonių kreipimasis dėl administracinių baudų, kurias gauna už tai, kad prie gyvenamojo namo, dažniausiai tai būna tėvų ar senelių paveldėtos negyvenamos sodybos, neiškėlė Lietuvos valstybės vėliavos valstybės švenčių dienomis.
Anot projekto autoriaus, daugumoje Europos Sąjungos valstybių pareiga iškelti vėliavą valstybės švenčių progomis yra nustatyta tik oficialioms institucijoms, t. y. tai nėra taikoma fiziniams asmenims, pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Ispanijoje, Kipre, Kroatijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Vokietijoje. Anot parlamentaro, fiziniams asmenims keliant vėliavą taikomi tik bendrieji pagarbos vėliavai kaip valstybės simboliui reikalavimai. „Kadangi daugumoje valstybių pareiga iškelti valstybės vėliavą privatiems asmenims nėra įtvirtinta, tad nėra nustatyta ir atsakomybė už vėliavos neiškėlimą. Atsakomybė taikoma už netinkamos vėliavos ar netinkamą iškėlimą arba už demonstruojamą nepagarbą valstybės vėliavai“, – sako A. Dumbrava.
Jo teigimu, iš apžvelgtų 19-os valstybių pareiga fiziniams asmenims valstybės švenčių dienomis iškelti vėliavą ant gyvenamųjų namų yra įtvirtinta tik Estijoje ir Latvijoje. „Be to, vienintelėje Estijoje fiziniams asmenims yra taikoma administracinė atsakomybė už vėliavos neiškėlimą“, – dokumento aiškinamajame rašte sako Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys A. Dumbrava.
Jo duomenimis, Latvijoje pareiga yra įtvirtinta, tačiau atsakomybė už pažeidimą nenumatyta – atsakomybė po Konstitucinio Teismo sprendimo nuo 2015 m. liepos mėnesio nebetaikoma.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, šiuo metu prie visų gyvenamųjų namų, nepriklausomai nuo to, ar namas yra gyvenamas, ar negyvenamas, privalo būti iškelta Lietuvos valstybės vėliava valstybės švenčių dienomis.
|
||||||||||||||||||||||||||
Dienos klausimasAr teisinga žmones skirstyti į pasiskiepijusius ir ne bei sudarinėti jiems skirtingas sąlygas?
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
