Remigijus Motuzas: kinai yra linkę susitikti, bendrauti ir derėtis

Anot jo, Pekinas dabar yra linkęs susitikti su Vilniaus atstovais, o tai, sako URK pirmininkas, yra ryškus pokytis nuo 2021 m., kada ir pašlijo dvišaliai santykiai.

„Poslinkiai yra tokie, kad, jeigu anksčiau, kai 2021 m. įsteigėme Taivaniečių atstovybę, kinai buvo labai pikti: sumažino diplomatinio atstovavimo lygį, išvažiavo ambasadoriai, o 2025 m. išvyko ir kiti diplomatai, nesileisdavo į jokius kontaktus, jokius aptarimus ir pan. Dabar, kiek mes suprantame, kinai yra linkę susitikti, bendrauti ir derėtis“, – trečiadienį Seime žurnalistams teigė R. Motuzas.

Taip jis kalbėjo po uždaro Seimo URK susitikimo su laikinuoju užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu, kuris pristatė esamą situaciją dėl santykių su Kinija normalizavimo.

„Akcentavome Užsienio reikalų ministerijos (URM) kolegoms, kad turime laikytis Vienos konvencijos, tarptautinių įsipareigojimų ir taip pat nedaryti jokių politinių nuolaidų Kinijai, o derėtis lygiateisiškumo pagrindais“, – pabrėžė R. Motuzas.

Jis teigė negalintis šiuo metu pasakyti, ar Kinija diktuoja Lietuvai kokias nors sąlygas.

„Jokių sąlygų kol kas, negalėčiau pasakyti, kad diktuoja. Jeigu taip žiūrėti, derybose kiekviena pusė diktuoja savo sąlygas“, – pridūrė jis.

Klausiamas, ar posėdžio metu buvo aptartas ir K. Budrio likimo klausimas po to, kai jam tiek paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius, tiek prezidentas kelia užduotį dėl santykių su Kinija normalizavimo, R. Motuzas tikino, jog apie diplomatijos vadovą ir jo personaliją nebuvo kalbėta.

„Šiandien konkrečiai nekalbėjome apie K. Budrį ir apie jokias personalijas. Tiesiog išklausėme esamą informaciją dėl derybų su Kinija, dėl santykių normalizavimo. Tiesiog buvome informuoti, kad derybos bus tęsiamos“, – akcentavo jis.

Santykiai priklausys nuo būsimos Vyriausybės

Įslaptinta informacija su Seimo URK nariais pasidalinęs laikinasis Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas Kęstutis Budrys teigė, kad Kinijos ir Lietuvos dvišalių santykių klausimas priklausys nuo naujosios Vyriausybės. 

„Visi suprantame, kad esu laikinasis ministras, dirbu, kaip ir minėjau, artimiausias dienas tik, o apie planus jau reikėtų šnekėti su tais, kas prisieks XXI Vyriausybėje“, – žurnalistams po Seimo URK posėdžio kalbėjo jis.

Posėdžio metu laikinasis ministras nurodė pristatęs dabartinę Lietuvos ir Kinijos santykių padėtį bei kokie pokyčiai numatyti ateityje. Vis dėlto detaliau apie šį susitikimą K. Budrys komentuoti atsisakė. 

„Buvau pakviestas pristatyti uždaro pobūdžio, įslaptintą informaciją apie tam tikrus mūsų dvišalius santykius ir tą informaciją komitetui pateikiau“, – kalbėjo laikinasis URM vadovas. 

„Ji (informacija – ELTA) yra įslaptinta, kurią aš pristačiau detaliai, kaip ir visada, atvirai – kur mes esame, kokių veiksmų imamės. Na, ir dar kartą galiu pakartoti: visais atvejais, kai tie veiksmai yra žinomi viešojoje erdvėje, o ypač mūsų ketinimai, tai tie veiksmai sugriūva“, – akcentavo K. Budrys. 

Praėjusią savaitę būsimasis premjeras Mindaugas Sinkevičius LRT televizijai teigė, kad Lietuvos ir Kinijos santykių normalizavimui yra parengti keli scenarijai. Galutiniai sprendimai, anot jo, turėtų būti priimti iki rudens. 

Išlieka atstovybės pavadinimo klausimas

R. Motuzas taip pat pažymėjo, kad nuo tolimesnių susitikimų priklausys ir tai, ar įmanoma santykius su Pekinu normalizuoti nepakeičiant Taivaniečių atstovybės pavadinimo.

„Parodys tolimesnės derybos, susitikimai ir konsultacijos su Kinijos atstovais“, – sakė jis.

Tuo metu klausiamas, ar K. Budrys užsiminė, kada bus atnaujintos derybos su Taivanu dėl verslo plano, URK pirmininkas patvirtino, jog apie tai buvo kalbėta. 

„Šiandien buvo apie tai kalbėta. Buvo pristatyta visa istorija, kad Taivaniečių atstovybė atėjo į Lietuvą sakydama, kad į Lietuvą per penkerius metus investuos 1,2 mlrd. eurų. O šiandien išgirdome, kad šiame etape, per visą tą laikotarpį yra investuota apie 500 mln. eurų“, – kalbėjo R. Motuzas.

Anot jo, kiek anksčiau ir Taivaniečių atstovybės vadovė pačiam R. Motuzui yra teigusi negalinti priversti investuotojų rinktis Lietuvą.

„Rinkos šiandien yra tokios didelės, jie investuoti renkasi į kaimynines mūsų valstybes – Lenkiją ir Vokietiją“, – pažymėjo politikas.

Santykiai pašlijo 2021 metais

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. 

Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.

Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.

Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.

Tiesa, pastaruoju metu tarp politikų atsinaujino diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos sprendimus Kinijos atžvilgiu – apie poreikį šiltinti santykius su šia šalimi kalba dalis socialdemokratų, o premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir ją pavadinti Taipėjaus vardu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad mato galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.