Seimas pritarė teisėtai panaudotos karinės jėgos padarytos žalos kompensavimo sistemos kūrimui

Už tai balsavo 96 parlamentarai, susilaikiusiųjų ar balsuojančių prieš nebuvo.

Pokyčiai įsigalios nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. 

Karinės jėgos naudojimo statuto iniciatorių teigimu, pastaruoju metu Lietuvos kariuomenė vis dažniau pasitelkiama operacijose prieš neteisėtą migraciją, kontrabandinius balionus ar saugant šalies dangų nuo oro erdvę pažeidžiančių dronų.

Akcentuojama, jog šiuo metu įstatymai nenumato kompensacijos tretiesiems asmenims, kurių turtas gali patirti žalą, teisėtai panaudojus karinę jėgą.

Pagal projektą, kompensuojami būtų tik tiesioginiai turtiniai nuostoliai. Tuo metu neturtinė – moralinė – žala nebūtų kompensuojama.

Toks pasirinkimas grindžiamas tuo, kad karinės jėgos panaudojimas vykdomas išskirtinėmis, dažnai operatyvaus reagavimo ir padidinto neapibrėžtumo situacijomis, kai valstybės institucijos privalo nedelsdamos priimti sprendimus, siekdamos užkardyti ar neutralizuoti grėsmę. 

Kartu numatoma ir galimybė įgyti regreso teisę, t. y. kad valstybė, išmokėjusi kompensaciją nukentėjusiam asmeniui, įgytų teisę išieškoti šias lėšas iš subjektų, dėl kurių kaltės ar veiksmų teko panaudoti karinę jėgą. Teigiama, kad toks reguliavimas leistų užtikrinti valstybės finansinį tvarumą, ypač tokiose situacijose, kai dėl karinės jėgos panaudojimo žala būtų didelė.

Taip pat siūloma, kad siekiant apsaugoti valstybės finansinį tvarumą didelio masto ar sisteminės žalos atveju kompensacijos mokėjimas gali būti išdėstytas per dešimtmetį.

Sprendimus dėl kompensavimo siūloma pavesti KAM ir iš jai skirtų ar papildomai šiam tikslui skirtų asignavimų arba valstybės rezervo lėšų. Kartu siūloma nustatyti lankstų žalos atlyginimo finansavimo mechanizmą, numatantį alternatyvius finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, KAM skirtus asignavimus, papildomai ministerijai skiriamus asignavimus arba valstybės rezervo lėšas.

Prašymą dėl kompensacijos nukentėjęs asmuo privalėtų pateikti per 3 metus nuo įvykio.

Teigiama, kad Lietuva, kaip priimančioji valstybė, nereikalaus NATO šalių kompensuoti padarytą žalą. Kitaip tariant, Lietuva pati prisiimtų visišką išmokėtų sumų finansinę naštą tuo atveju, jeigu NATO valstybių karinės pajėgos teisėtai panaudotų karinę jėgą.

Visgi, jei sąjungininkai žalą padarytų neteisėtais veiksmais, KAM ar kita kompetentinga institucija galėtų individualiai nuspręsti netaikyti regreso teisės, t. y. neišieškoti lėšų iš sąjungininkų.

Tiesa, tokiu atveju būtų vertinamos visos reikšmingos aplinkybės ir sprendžiama, ar regreso teisės atsisakymas atitinka nacionalinio saugumo ir gynybos interesus.

Teisinė bazė būtų pildoma taip, kad kariai galėtų naudoti ginklus ir specialiąsias priemones ne tik prieš įprastus bepiločius orlaivius, bet ir prieš bet kokius kitus autonomiškai ar nuotoliniu būdu valdomus objektus, neatitinkančius dronų apibrėžimo.

Be to, iškeliama esminė sąlyga, kad šie objektai turėtų kelti grėsmę krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos saugumui, pavyzdžiui, vykdyti žvalgybą, trikdyti infrastruktūrą.

ELTA primena, kad pastarąjį kartą birželio viduryje, įtarus, kad į šalies teritoriją įskrido dronas, Vilniaus apskrityje buvo paskelbta apie galimą oro pavojų. Netrukus pavojus atšauktas ir informuota, kad į Lietuvą įskrido ne dronas, o meteorologinis balionas.