Trečiadienį Kinijoje įsigaliojo naujas „etninės vienybės“ įstatymas.
Siekdama suformuoti bendrą nacionalinį identitetą tarp šalies etninių mažumų, Kinija priėmė etninės vienybės įstatymą.
Net ir už šalies ribų Kinija turi teisę taikyti priemones prieš naująjį įstatymą dėl etninės vienybės pažeidžiančius asmenis, pabrėžė teisingumo viceministras Hu Veili (Hu Weili). Pasak jo, tai atitinka tarptautinę praktiką ir yra teisėta, praneša „Reuters".
Naujasis įstatymas įsigalios liepos 1 d. Jame numatomos nuostatos, remiantis kuriomis asmenys ir grupės už Kinijos ribų gali būti traukiamos atsakomybėn už veiksmus, galinčius pakenkti etninei vienybei ir pažangai arba dėl etninio separatizmo kurstymo.
Naujasis teisės aktas privertė susirūpinti Taivaną. Taipėjus baiminasi, jog toks įstatymas gali suteikti Pekinui dar vieną teisinį pagrindą taivaniečių, kuriuos Kinija laiko separatistais, persekiojimui.
Žmogaus teisių grupės skundėsi, kad Pekinas mėgino pasinaudoti prašymais Interpolui, taip siekdamas paskatinti užsienio šalių vyriausybes sulaikyti žmones, kurių Kinija ieško dėl politinių nusikaltimų.
Buvęs Kinijos prezidentas Hu Dzintao (Hu Jintao) tvirtina, kad kai kurios Vakarų žiniasklaidos priemonės, kurių jis neįvardijo, iškraipė ir klaidingai interpretavo nuostatas dėl įstatymo taikymo.
„Norma pagrįsta Kinijos nacionalinėmis sąlygomis ir atitinka tarptautinę praktiką. Tai - teisėta, būtina ir įmanoma teisinė norma, - teigė jis - Visos pasaulio šalys turi teisę užkirsti kelią separatistinei ir destruktyviai veiklai, bei palaikyti socialinį solidarumą ir normalią tvarką.
Nuostata dėl įstatymo taikymo užsienyje yra nukreipta prieš neteisėtus veiksmus ir naudojama teisės viršenybės tvarka, siekiant apsisaugoti nuo įvairių, su etniniais klausimais susijusių, neteisėtų veiksmų."
Pasak jo, įstatymo taikymas užsienyje apsaugos Kinijos suverenumą, saugumą bei vystymosi interesus, taip pat visų etninių grupių atstovų teises ir interesus.
„Tai neturės įtakos įprastiems tarpasmeniniams Kinijos ir kitų šalių ryšiams, mokslinėms diskusijoms, ekonominiam bei prekybiniam bendradarbiavimui ar kitai veiklai", - pabrėžė Kinijos atstovas.
Kinija kovą priėmė įstatymą dėl etninės vienybės. Kai kurios etninės mažumos nėra patenkintos Pekino valdymu ir ne kartą dėl to rengė protestus. Iniciatyvos kritikai iš karto perspėjo, kad įstatymas padidins spaudimą etninėms mažumoms.
Kinijos prezidentas Si Dzinpingas (Xi Jinping) daug dėmesio skiria neramių pasienio regionų integracijai.
Nuo 2012 m., kai atėjo į valdžią, Si Dzinpingas sustiprino etninių mažumų, įskaitant Sindziangą, Tibetą ir Vidinę Mongoliją, kontrolę.
Milijonai uigūrų Sindziange pateko į intensyvią valstybės priežiūrą ir dalyvavo darbo programose, kurias Vakarų kritikai apibūdino kaip priverstinį darbą.
Pati Kinijos vyriausybė bet kokius žmogaus teisių pažeidimus neigia ir šiuos kaltinimus vadina melagingais.