1 nuotr.Ateinančių metų pirmąjį pusmetį Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai, Finansų ministerija didžiausią dėmesį žada skirti Bendrijos 2028–2034 m. daugiametei finansinei programai (DFP). Taip pat bus koncentruojamasi į tolesnę finansinę paramą Ukrainai, Taupymo ir investicijų sąjungos įgyvendinimą, Europos konkurencingumo stiprinimą bei mokesčių politikos modernizavimą.
„Esminiai Lietuvos prioritetai – užtikrinti tęstinę ir savalaikę finansinę paramą Ukrainai ir sėkmingai užbaigti derybas dėl ES naujosios daugiametės finansinės programos. Kartu negalime pamiršti ir kasdienių, tačiau ne mažiau reikšmingų tikslų – Europos konkurencingumo stiprinimo, finansų rinkų integracijos bei mokesčių sistemos modernizavimo“, – Finansų ministerijos pranešime cituojamas viceministras Januš Kizenevič, trečiadienį kalbėjęs Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdyje.
„Sieksime būti patikimu ir efektyviu tarpininku ieškant visai Europai svarbių sprendimų“, – pridūrė jis.
Kaip teigiama pranešime, priklausomai nuo derybų eigos kitą pusmetį pirmininkaujant Airijai, Lietuvai gali tekti užbaigti derybas dėl DFP reglamento ir kitų su naujuoju finansiniu laikotarpiu susijusių teisės aktų. Be to, bus rengiamos 2028 metų ES biudžeto gairės ir tęsiamos diskusijos dėl ES nuosavų išteklių sistemos.
Kalbant apie Ukrainą, Lietuva sieks skatinti diskusijas dėl papildomų finansinės pagalbos priemonių, kad būtų užtikrintas pakankamas ir nenutrūkstamas šios šalies finansavimas.
Tuo metu finansinių paslaugų srityje pirmininkavimo metu Lietuva didelį dėmesį skirs ne tik Taupymo ir investicijų sąjungos įgyvendinimui, bet ir ES kapitalo rinkų integracijai, bankų konkurencingumo stiprinimui, pensijų sistemos tobulinimui bei deryboms dėl teisės aktų, susijusių su skaitmeniniu euru. Taip pat bus siekiama pažangos modernizuojant ES mokesčių sistemą, mažinant administracinę naštą verslui ir kartu stiprinant kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir slėpimu.
„Pirmininkaujant didelį dėmesį skirsime Rinkos integracijos ir efektyvios priežiūros paketui (MISP), kuriuo siekiama stiprinti ES kapitalo rinkų integraciją ir sklandų veikimą, mažinti reguliavimo ir priežiūros fragmentaciją, nacionalinius reguliavimo skirtumus ir kliūtis tarpvalstybinei veiklai, diegti naujas technologijas. Lietuvos pirmininkavimo metu, priklausomai nuo Airijos pirmininkavimo rezultatų, gali reikėti užbaigti derybas su Europos Parlamentu (EP)“, – sakė J. Kizenevič.
Sanglaudos politikos srityje Lietuva planuoja tęsti derybas dėl Sanglaudos politikos reglamentų bei siekti susitarimų dėl nacionalinių ir regioninių partnerystės planų.
Be to, pažymima pranešime, pirmininkavimo metu Finansų ir Užsienio reikalų ministerijos Lietuvoje organizuos du aukščiausio lygio ES renginius – neformalius Bendrųjų reikalų tarybos (Sanglaudos) ir Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) ministrų susitikimus bei septynis ES Tarybos darbo grupių bei komitetų neformalius susitikimus.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį, perimdama pirmininkavimą iš Airijos ir vėliau perduodama jį Graikijai.
Kartu šios trys valstybės sudaro bendrą 18 mėnesių pirmininkaujančių valstybių trejetą (TRIO).
Prieš keletą savaičių patvirtinti TRIO prioritetai: laisva ir demokratiška, stipri ir saugi bei klestinti ir konkurencinga Europa.
