Penkios svarbiausios užduotys pirmininkavimą ES perėmusiai Airijai

Spaudimas Maskvai

Airijos prioritetų sąrašo viršuje – naujas sankcijų prieš Rusiją paketas, kuriam šįkart nustatytas griežtas terminas: liepos 15 d.

Jei iki to laiko nepavyks pasiekti susitarimo dėl sankcijų paketo, ES automatiškai peržiūrės Rusijai įvestus naftos kainos apribojimus. Dėl tebesitęsiančių sutrikimų energetikos rinkoje pagal naująją formulę kainos lubos, „Euronews“ skaičiavimais, gerokai viršys dabartinius 44 JAV dolerių už barelį ar net pradinį 60 JAV dolerių. Tai sumažintų ekonominį spaudimą Maskvai, o šio politiškai nepriimtino scenarijaus Dublinas norėtų išvengti.

Diplomatai visgi yra įsitikinę, kad susitarti pavyks laiku ir naftos kainų riba įšaldyta, tačiau už tai, pasak „Euronews“, gali tekti sumokėti didelę kainą. 

Siekį atnaujinti dialogą su Rusija deklaruojanti naujoji Bulgarijos vyriausybė viešai pagrasino vetuoti sankcijų paketą, jei į jį bus įtraukti du asmenys: Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas ir „Lukoil“ įkūrėjas Vagitas Alekperovas.

Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl siūlomų sankcijų galimo poveikio trąšoms ir Sofijos metro atsarginėms dalims.

Birželį paskelbtoje Airijos pirmininkavimo ES programoje vienu pagrindinių prioritetų įvardijama Ukraina. 

„Stengsimės užtikrinti, kad Ukraina turėtų viską, ko reikia, kad galėtų apsiginti nuo Rusijos agresijos, ir remsime Ukrainą stiprinant jos pajėgumus, koordinavimą su ES bei bendradarbiavimą su partneriais“, – teigiama dokumente.

Tačiau leidinys „Politico“ atkreipia dėmesį, kad Airija, skirtingai nuo daugumos ES šalių, apribojo savo paramą Kyjivui iki žudyti nepritaikytos įrangos ir humanitarinės pagalbos.

Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee birželį vis delto užtikrino, kad nepaisant salos ilgai deklaruoto karinio neutralumo, „Airija pripažįsta, jog svarbu stiprinti savo saugumo ir gynybos pajėgumus, tuo pačiu reikšmingai prisidedant prie mūsų Europos partnerių kolektyvinio saugumo.“

ES plėtra

Valdžios pasikeitimas Vengrijoje pirmą kartą per dvejus metus suteikė realią galimybę pasiekti pažangą sprendžiant Ukrainos ir Moldovos narystės paraiškų klausimus, pabrėžia „Euronews“.

Kipras sumaniai pasinaudojo proga ir šioms dviem kandidatėms atvėrė pirmąjį stojimo derybinį skyrių.

Tačiau naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras savo kolegas paragino stabdyti arklius. Pasak „Euronews“, prieš sutikdamas dėl tolesnių žingsnių, Budapeštas lauks jam tinkamo momento.

Airija nori išspręsti likusių penkių derybinių skyrių klausimus su Ukraina ir Moldova, tačiau, „Euronews“ teigimu, supranta Budapešto giliai įsišaknijusį pasipriešinimą. Dublinas viliasi, kad vienas ar du derybiniai skyriai galėtų būti atverti dar prieš vasaros atostogas, o dėl likusių būtų palaipsniui sprendžiama vėliau.

Kaip rašė ELTA, trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Kiprui už veiksmingą pirmininkavimą ES ir pasveikino šias pareigas perimančią Airiją, reikšdamas optimizmą dėl būsimos stojimo derybų pažangos. V. Zelenskis platformoje „X“ teigė turįs vilčių, kad Ukraina jau liepos mėnesį galės pradėti derybas dėl likusių penkių derybinių skyrių.

Tuo metu laukiančiųjų eilės priešakyje esanti Juodkalnija, pasak „Euronews“, yra pasiryžusi užbaigti derybas iki metų pabaigos, kad galėtų sutelkti dėmesį į stojimo sutarties projektą, kurio rengimas jau yra pradinėje stadijoje. Airija, kaip pirmininkaujanti valstybė, šiam darbui vadovaus.

Briuselis nori su Juodkalnija sukurti naują precedentą ir paversti jos stojimo sutartį atskaitos tašku būsimoms valstybėms narėms, todėl Dublino laukia nemenkas iššūkis.

Derybos dėl biudžeto

Pagrindinis šešis mėnesius truksiančios Airijos kadencijos prioritetas bus derybos dėl kito ilgalaikio 2028–2034 m. ES biudžeto.

Prieš Airiją ES pirmininkavęs Kipras užsitraukė taupyti linkusių šalių pyktį, pasiūlęs 2 proc. sumažinti Europos Komisijos pradinį 2 trilijonų eurų planą. Nyderlandai ir Švedija greitai sukritikavo Kipro siūlymą kaip nepriimtiną.

Airijai teks parengti patikslintus skaičius kiekvienai biudžeto kategorijai, kad rastų įtikinamą „viduriuką“, ieškant pusiausvyros tarp tų, kurie nori išsaugoti tradicines biudžeto sritis, būtent žemės ūkį ir sanglaudą, ir tų, kurie nori sustiprinti „šiuolaikiškesnius“ prioritetus kaip antai priemonės klimato kaitai švelninti, inovacijos, technologijos ir gynyba.

Svarbiausia, pasak „Euronews“, yra tai, kad Airijai teks spręsti naujų mokesčių ES mastu klausimą, siekiant užsitikrinti papildomų pajamų. Nors valstybės narės iš pradžių priešinosi ES fiskalinio pajėgumo didinimui, Europos sostinės, anot „Euronews“, jau suprato, kad mokesčiai yra neišvengiami, norint užpildyti biudžeto spragas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa pageidauja, kad galutinis susitarimas būtų pasiektas ne vėliau kaip gruodžio mėnesį, nes antraip dėl svarbių rinkimų Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje 2027-aisiais derybos dėl biudžeto gali žlugti.

Muitų grėsmė

JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai įvesti muitus jau tapo rutina beveik kiekvienai ES pirmininkaujančiai šaliai.

Praėjusį liepą Danija klausėsi grasinimų įvesti 30 proc. muitus, o sausį Kipras – 15 proc., tačiau nė vienas šių grasinimų neišsipildė. 

Šią liepą, pasak „Euronews“, Airijai tenka susidurti su 100 proc. muitų grasinimu Europos šalims, kurios apmokestina skaitmenines paslaugas.

Jei D. Trumpas savo grasinimus šįkart visgi įgyvendintų, ES ir JAV prekybos susitarimas žlugtų ir tarp jų įsipliekstų muitų karas. Airijos pirmininkavimo laikotarpiu jai tektų užduotis užtikrinti, kad visos valstybės narės laikytųsi vieningos pozicijos.

Tuo pačiu metu tarp Briuselio ir Pekino bręsta prekybos karas. Po stulbinamo 360 mlrd. eurų deficito 2025 m. ES padarė išvadą, kad esama padėtis yra netvari. Europos Komisija suteikė Kinijai laiko iki spalio pademonstruoti „apčiuopiamus rezultatus“, kad būtų atkurta pusiausvyra santykiuose ir apribotas pigių, subsidijuojamų prekių srautas. Visgi valstybės narės, pasak „Euronews“, tebėra smarkiai susiskaldžiusios dėl to, kiek griežtai ES turėtų elgtis su Kinija.

Viena bendra rinka

ES lenktyniauja su laiku, siekdama atgaivinti savo vangią ekonomiką ir padidinti konkurencingumą iki prasidedant neišvengiamam nuosmukiui.

Kipro pirmininkavimo metu trys institucijos – Europos Komisija, Taryba ir Parlamentas – susitarė dėl išsamaus tvarkaraščio, kuriuo siekiama užbaigti visus nebaigtus ekonomikos teisės aktus, kuriuos pavadino „Viena Europa, viena rinka: veiksmų planas“.

Airija turės įdėti daug pastangų, kad būtų pasiekti šie ambicingi tikslai, nes kelis pasiūlymus numatyta priimti iki 2026 m. pabaigos. Tarp jų – dėl Taupymo ir investicijų sąjungos, Kibernetinio saugumo akto, skaitmeninio euro ir Pramonės spartinimo akto.

Turtingą Europos rinką bijanti prarasti Kinija dėl jai nepalankaus Pramonės spartinimo akto pagrasino imtis atsakomųjų priemonių.