1 nuotr.Panašu, kad nepriklausoma Lietuva pradeda priminti viduramžių LDK, kai centrinė valdžia gyveno sau, o regionai su vietos valdžia - sau. Nors oficialiai, ir tuometinė, ir dabartinė valstybė yra vienas teritorinis politinis vienetas, praktikoje centrinės ir vietos valdžios vykdoma politika ar požiūris į tuos pačius klausimus smarkiai skiriasi. Ypač tai pastebėtina, kai kalbama apie Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadas.
Direktoriaus pareigos
Pasigilinus į viešai VTEK pateikiamą informaciją, gegužės 30-ąją galima rasti tokį įrašą. Laikinai eidamas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, M.Nasevičius nesuvaldė interesų konflikto. Tyrimo metu nustatyta, kad Mindaugas Nasevičius 2018 m. spalį savivaldybės tarybos posėdžiui teikė sprendimo projektą, susijusį su Paparčių dominikonų vienuolyno statinių tvarkyba. Projektą inicijavo kaimų bendruomenė „Viltija“, kurios pirmininkė - M.Nasevičiui artimas asmuo. VTEK neturi duomenų, kad M.Nasevičius būtų nusišalinęs.
Nepaisant neigiamos VTEK išvados, birželio 4 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas pradėjo eiti tas pats M.Nasevičius.
Kaišiadorių meras konservatorius Vytenis Tomkus šioje situacijoje jokios problemos neįžvelgė. „Visi dokumentai ir reikiama informacija tarybos nariams buvo pateikta dar prieš posėdį, kuriame buvo sprendžiamas M.Nasevičiaus skyrimo klausimas. Ta tema vyko diskusijos.
Formalaus teisinio pagrindo nepaskirti jo į administracijos direktoriaus pareigas nebuvo. Kita vertus, jeigu kažkas įsitikinę, kad toks sprendimas yra neteisėtas, visada gali kreiptis į teismą“, - sakė miesto meras.
Pašnekovo teigimu, administracijos direktorių reikia paskirti per du mėnesius. „Buvo suplanuotas kitas kandidatas, tačiau jam atsisakius, teko skubiai ieškoti pamainos. Ja ir tapo M.Nasevičius“, - teigė V.Tomkus, užsiminęs, kad VTEK priimdamas sprendimus dažnai apsiriboja formaliu aplinkybių vertinimu.
Tik formalumas
Nieko blogo tame, kad po neigiamos VTEK išvados tapo administracijos direktoriumi, nematė ir pats M.Nasevičius. Jis laikosi pozicijos, jog iš esmės įstatymo nuostatų nepažeidė. „Atlikau tik formalius veiksmus, susijusius su savivaldybės tarybos projekto pateikimu, nes tuo metu nebuvo jokio kito asmens, kuris galėtų atlikti tuos veiksmus“, - „Vakaro žinioms“ teigė politikas, pažymėjęs, jog neturėjo jokio asmeninio privataus intereso, o pateiktu projektu buvo siekiama išskirtinai visuomeninės naudos.
Pasak jo, 2018 m. spalio 26 d. savivaldybės tarybai buvo pateikti ir svarstomi sprendimų projektai, dėl kitų, planuojančių teikti paraiškas ES paramai gauti, kaimo bendruomenių.
„Paraiškas pateikti reikėjo iki lapkričio 5 d., todėl išskyrus vieną bendruomenę iš visų ir nepateikus dėl jos sprendimo projekto, ji būtų netekusi galimybės gauti ES paramą ir taip jai būtų sudarytos žymiai blogesnės sąlygos. Būtina pažymėti ir tai, kad bendruomenės „Viltija“ projektas buvo tęstinis, o bendruomenei techninio projekto parengimui buvo skirtos savivaldybės biudžeto lėšos. Jas bendruomenė turi grąžinti gavusi ES paramą. Nepateikus sprendimo ir bendruomenei negavus paramos, savivaldybės biudžetui būtų padaryta finansinė žala,“ - teigė administracijos direktorius.
VTEK atstovai atkreipė dėmesį į tai kad, esant nederamam valstybės tarnautojo elgesiui, tokio asmens elgesio atitiktį pagrindiniams valstybės tarnautojo principams - atsakomybei, nesavanaudiškumui, sąžiningumui, pagarbai žmogui ir valstybei, skaidrumui ir t.t. - įstatymų numatyta tvarka gali vertinti darbdavys.
Kadangi administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu, išeina, jog M.Nasevičiaus elgesį galėtų vertinti jo kolega konservatorių partijoje, Kaišiadorių meras V.Tomkus.
