respublika.lt

Kunigas R.Grigas: Nustokime kariauti tarpusavyje

(0)
2022 kovo 04 12:30:05
Justina GAFUROVA

Stebint viešąją erdvę, atrodo, kad Lietuvoje ir be karo veiksmų imta kariauti tarpusavyje. Niekam nenorint karo ir visiems pritariant tik taikai, komentatoriai pasiruošę vieni kitus „suėsti", užblokuoti, užpulti. O tautinių mažumų atstovai Lietuvoje jaučiasi nesaugiai, rusakalbiai vaikai mokyklose jau patiria patyčias. Apie tai, kaip tokiu sunkiu metu nustoti kariauti tarpusavyje ir vienytis, „Vakaro žinios" kalbėjosi su kunigu, disidentu Robertu Grigu.

×
nuotr. 1 nuotr.
Kunigas Robertas Grigas sako, kad tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, labai primena laikus, kuriuos jau esame išgyvenę. Stasio Žumbio nuotr.

 

- Atrodo, jog bendra nelaimė turėtų vienyti, tačiau matant diskusijas socialiniuose tinkluose ir po straipsniais komentaruose, atrodo, kad tautiečiai pasiruošę karui prieš savus?

- Turbūt nelaimė tik išryškina tai, kas buvo ir taip. Sukilus emocinei įtampai ir atsiradus grėsmei, žmonės atviriau iškloja tai, ką savo viduje nešioja.

Tikrai nemažai puikių žmonių, nuoširdžių Lietuvos patriotų, Sąjūdžio dalyvių ir rezistentų klausia, kodėl mes dabar nesame tokie vieningi, kokie buvome Atgimimo metais ar Sausio įvykių metu. Aš tiems žmonėms nuoširdžiai sakau, kad tuo metu turėjome vieną tikslą, turėjome savo remiamą, o vėliau išrinktą, Sąjūdžio valdžią kaip alternatyvą svetimai okupacinei valdžiai, tad ta vienybė buvo statoma ant labai tvirtų pagrindų. Pasiekus užsibrėžtus tikslus - Nepriklausomybę ir narystę transatlantinėse organizacijose, - kaip neretai nutinka nacionalinėse valstybėse, nutiko, kad mūsų išrinktos valdžios gerokai nutolo nuo visuomenės daugumos, Tautos lūkesčių.

Dažnai girdžiu profesorių Vytautą Landsbergį ar kitus politikus kalbant apie tai, kaip kažkas gali nepritarti ar protestuoti prieš jų pačių demokratiškai išrinktą valdžią. Esą jeigu žmonės taip elgiasi, jie veikia prieš valstybę.

Bet aš manau, kad tai yra nesupratimas, jog į Sąjūdį ėjome ir gynėme savo valstybę, kad ji nebūtų tokia, kokią dabar matome Rusiją ar Baltarusiją. Kur galima tik viena teisinga pozicija - pritarimo valdžiai laikysena. Kur kitokia nuomonė laikoma išdavikiška. Kurdami savo Nepriklausomą demokratišką valstybę, kurios visi troškome, kaip tik norėjome, kad taip nebūtų. Nes taip jau buvo sovietmečiu. Mes norėjome, kad būtų įvairių nuomonių ir idėjų konkurencija ir ji būtų legali, nelaikoma išdavyste, kaip tai yra totalitarinėse valstybėse.

Man gana naiviai atrodo vertinimas, jog jeigu valdžia yra teisėtai išrinkta, tarsi savaime yra nekritikuotina. Per visą istoriją matėme, kad pakankamai laisvai išrinktos suverenių šalių valdžios tapdavo korumpuotos, pradėdavo engti savo visuomenę, todėl būdavo žmonių valia keičiamos. Labai liūdna ir apmaudu, kad dabartinio baisaus karo fone dar labiau bandoma gniaužti bet kokią kritiką, kitokią nuomonę ar svarstymus. Deja, taip artėjame prie tų totalitarinių režimų, su kuriais kariaujame.

- Stebint socialinę erdvę tampa baisu, kai užpuolami net tie komentatoriai, kurie pasisako už taiką ir kad nežūtų nei rusų, nei ukrainiečių kareiviai...

- Esu iš tos kartos, kuri dar atsimena komjaunuolišką nusiteikimą ir visuomenės užguitumą. Organizacijos, į kurias buvo verčiama jungtis, ugdė nemąstančius, už valdžios ar partijos sprendimus visuomet ranką keliančius, visada pasirengusius iškeikti ir įskųsti kitaip mąstančius, žmones. Tai kažkiek primena Kinijoje veikusius chunveibinus. Tai buvo tokios dvasios organizacijos.

Dabar, skaitant komentarus socialinėje erdvėje, pastebiu kažką panašaus. Gal tai neišvengiama karo grėsmės sąlygomis, bet, manau, išmintinga valdžia neturėtų tokių nuotaikų skatinti. Atrodo, kad žmonės net nesupranta, kas sakoma, bet kiekvieną balsą, išsiskiriantį iš gana primityvaus choro, bando užčiaupti.

Nesu labai puritoniško mąstymo. Bet štai, pavyzdžiui, dabar, kai žmonės rašo rusišką keiksmą ant Ukrainos vėliavos ir tą daro net mūsų žinomi politikai, Seimas, man tai atrodo kaip visiška nesąmonė. Rašyti okupanto keiksmą ant tautinės vėliavos ir manyti, kad taip padedi užpultai Ukrainai, iš tiesų yra tik vėliavos pažeminimas. Kaip ir barbariškos okupacinės kultūros platinimas viešojoje erdvėje. Bet jeigu tik bent kas iš kultūros sluoksnio žmonių pabando apie tai kažką sakyti, tuoj yra užpuolamas kaip antipatriotas, Rusijos šalininkas ar nepakankamai mylintis Ukrainą. Tai yra iliustratyvus pavyzdys, kaip slopinama bet kokia sveikos kritikos pastanga visuomenėje.

- Neapykanta Vladimiro Putino režimui ir jo veiksmams, persismelkia į mūsų visuomenę, kurioje yra daug tautinių mažumų. Tie žmonės nenori karo, kaip ir niekas jo nenori, bet kodėl šiandien, gyvendami laisvoje demokratinėje šalyje ir būdami jos piliečiai, turi jaustis nesaugūs?

- Tai yra nežmogiška ir kenksminga. Valdžia turėtų stabdyti tokias tendencijas ir nuolat priminti, kad kovojame su diktatoriškais režimais, bet nekovojame su kiekvienu slavų kilmės ar kitos tautos žmogumi mūsų valstybėje. Regis, premjerė jau yra išreiškusi tokią poziciją.

- Sunkvežimių vairuotojų atstovai skelbia, kad tarp skirtingų tautybių vairuotojų kyla fiziniai konfliktai, Lietuvoje gyvenančios šeimos pasakoja, kad rusakalbiai vaikai puolami mokyklose. Kur link tas veda?

- Tai yra nežmoniška, kenksminga ir pavojinga mūsų pačių valstybei. Mes negalime užpulti ar apkaltinti kiekvieno rusiškai kalbančio žmogaus. Negalime jų pulti ar kaltinti, juos reikėtų patraukti savo pusėn ilgu ir kantriu ugdymu. Jų užpuldinėjimas kaip tik gali padėti susitelkti šiems žmonėms ir tokie dalykai tikrai nepalenks jų Lietuvos valstybės pusėn. Tad toks elgesys, kurį stebime dabar, yra ne tik nekrikščioniškas, bet ir nežmoniškas bei mums nenaudingas.

Prisimename, kaip prasidėjo Rusijos agresija prieš Sakartvelą, buvo didžiulė priešiškumo banga prieš kartvelus, gyvenusius ar prekiavusius Rusijoje. Taip pat buvo priešiškumas kaukaziečiams, atsirado įvairūs neigiami apibrėžimai šių žmonių atžvilgiu. Jeigu norime būti demokratinė valstybė, šiuo keliu neturime eiti. Paradoksalia karo pasekme gali tapti tai, jog tapsime atvirkštiniu savo priešo atspindžiu juodam veidrodyje.

- Šiandien mums kaip niekad reikia vienybės ir susitaikymo. Kaip tą pasiekti?

- Tikintiems žmonėms popiežius Pranciškus, kviesdamas viso pasaulio krikščionis paremti Ukrainą malda ir pasninku, gražiai pasakė, kad pirmiausia turėtų būti dvasinė pastanga stabdyti blogį, pasisakyti prieš jį, bet neįsileisti to blogio į savo vidų. Ir santykiuose, ir žiniose, kurias skleidžia, svarbu išlaikyti taikos ir pagarbos nuostatą.

Kiek esu skaitęs istorinės literatūros, mane visuomet žavėjo faktai, kai net mūšio lauke, priešintis nebegalinčiam priešui, suteikiama pagalba. Pavyzdžiui, pasakojimuose apie Žaną Dark, sakoma, kad lauke po mūšio ji tvarstė visų - ir prancūzų, ir anglų - žaizdas. Be priešiškumo ar noro sunaikinti asmeniškai kitoje pusėje kovojantį.

Nepaisant tarptautinių įtampų ar skriaudų, labai svarbu nejausti aklo keršto ar neapykantos ir neprarasti žmogiškumo nuostatų. Nes jeigu tai prarasime, visos pusės bus pralaimėjusios. Nes karas baigsis ir kažkaip vis tiek reikės toliau gyventi vienoje ir kitoje pusėje.

- Matyt, to pasimokyti reikėtų ir mums Lietuvoje?

- Taip. Kartais, kai matau, kaip aršiai žmonės vieni kitus puola, ima atrodyti, kad jie neplanuoja gyventi toje pačioje valstybėje. Bet turiu viltį, kad emocijos atšals ir mūsų vidinės nuotaikos grįš į savas vėžes.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NERIMAS: Paskelbus apie konkursą laimėjusią naują Lietuvos nacionalinio operos baleto teatro vadovę Laimą Vilimienę, teatro kolektyvas sako esantis sunerimęs dėl savo ateities ir jaučiasi neįvertintas.
  • ASAMBLĖJA: Jeigu Austrija įsileis Rusijos parlamentarus į Vienoje vyksiančią Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinės asamblėjos sesiją, Lietuvos delegacija joje nedalyvaus, sako jai vadovaujanti konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
  • ATSAKOMYBĖ: Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis akcentuoja, kad asmeniui, kuris galimai nutekino informaciją buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą, turėtų būti pritaikyta politinė atsakomybė.
  • GAMYBA: Nepaisant rinkoje atpigusių gamtinių dujų, Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“, anksčiau planavusi atnaujinti amoniako gamybą vasario pradžioje, dėl vangaus trąšų pirkimo atideda šiuos planus.
  • RINKIMAI: Kovą vyksiančiuose merų ir savivaldybių tarybų narių rinkimuose dalyvauja 109 milijonieriai, per tūkstantis neturinčiųjų jokio turto, apie pusė tūkstančio teistų asmenų, o Ukmergėje kandidatuoja 94 metų vyras, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.
  • KALĖJIMAS: Turto bankas ir buvusio Lukiškių kalėjimo komplekso operatorius „Aštuntas elementas“ penktadienį pasirašė atnaujintą nuomos sutarties projektą iki 2025 m. rugsėjo.
  • DUJOS: Pirmąjį šių metų mėnesį gamtinių dujų biržoje „GET Baltic“ formavosi 46 proc. mažesnė gamtinių dujų kaina nei pernai gruodį: Baltijos šalių ir Suomijos rinkose vidutinė dujų kaina sausį buvo 69,15 EUR/MWh, tuo metu gruodį ji siekė 126,96 EUR/MWh,
  • LIFOSA: Sankcionuojamai Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovei „Lifosa“ dar kartą nepavyko panaikinti Finansų ministerijos sprendimo paskirti įmonės laikinąjį administratorių.
  • PROBLEMOS: Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusi Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonė „Espersen Lietuva“ mažina pajėgumus ir atleidžia dalį darbuotojų, nes mažėja produkcijos paklausa, svyruoja žaliavų, transporto bei energijos kainos, sako gamyklą valdančios Danijos grupės „Espersen“ prezidentas Klausas B. Nielsenas.
  • PALŪKANOS: Europos centrinis bankas pranešė vėl padidinęs palūkanų normas, šįkart – dar 0,5 proc.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar turėdami galimybę nutrauktumėte pensijų kaupimą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei turite šiek tiek laisvo laiko, kas jums labiau patiktų?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-4 -2 C

-6 -2 C

 

-13 +2 C

-4 -1 C

-5 +1 C

 

-1 +2 C

0-6 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s