Nei teisės, nei teisingumo nesukūrėme

- Po 20 atgautos nepriklausomybės metų mes vis dar jaučiame tiesos stoką. Kodėl tiesa neatėjo kartu su išsilaisvinimu? Kodėl tiesa taip vėluoja?“ - „Respublika“ klausė poeto, publicisto, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato Vytauto Rubavičiaus.

- Gyvename įsivaizduojamos ir vaizduojamos demokratijos valstybėje. Per 20 nepriklausomybės metų net nepadėti realios savivaldos pagrindai, kuriems būtini ne partinių sąrašų, o tiesioginiai seniūnų, merų, savivaldos tarybų rinkimai, prisiekusiųjų ar tarėjų teismai. Mūsų valstybėje veikia nuo visuomenės atskirta, uždara, klaninė teismų sistema, teisingumą seikėjanti savo nuožiūra ir savo naudai. Du uždari, nuo visuomenės atsiskyrę ir su ja dėl nieko nesiruošiantys tartis sluoksniai - politinis nomenklatūrinis ir teismininkų. Beteisė visuomenė ir teisėta valdžia. Tokia paradoksali ta mūsų vaizduojamoji demokratija.

- Bet Sąjūdžio valstybė buvo kuriama ant šviesos ir tiesos pamatų!

- Tokie buvo žodžiai, tačiau realūs darbai buvo nukreipti imti ir stiprinti valdžią, visą valdžią. Visiems norėjosi turėti kuo daugiau partinės valdžios. Tad ir buvo perimtas esminis sovietinės politinės sistemos principas - valdo partiniai. Ne visuomenė su savo partiniais, o partiniai be visuomenės. Buvę komunistai visomis jėgomis tvirtino tokią valdžią, o juos pakeitę buvę sąjūdiečiai greitai suvokė partinių vienvaldystės teikiamus pranašumus. Tad tapo tokie pat prisiekę paveldėtos sistemos gynėjai. Kuo daugiau valdžios tavo rankose, tuo mažesnė atsakomybė ir atskaitomybė tautai ir visuomenei. Kūrėsi ne šviesos ir tiesos, o uždara partinė valstybės valdymo sistema. Kartu kūrėsi uždara teismų sistema, įtvirtinanti vienintelį savo visagalybės principą - teisingumą teismuose vykdo tik teisėjai. Jokio visuomenės dalyvavimo, jokių visuomenės deleguotų atstovų.

- Vadinasi, kalbos, kad mes iki šiol esame arčiau Rytų nei Vakarų, turi realų pamatą?

- Puikiai išmokome vaizduoti demokratiją, atlikti demokratinei politinei sistemai būdingas procedūras. Tačiau demokratijos principų nesiruošiame įgyvendinti. Mes tik vadinamės teisine valstybe, tačiau stokojame teisinės valstybės turinio. Demokratijos valstybėje teisingumą kartu su teismais vykdo pati visuomenė per savo atstovus - prisiekusiuosius ar tarėjus. Tad kai vakariečiai sako, kad teisingumą vykdo teismas, tai jie turi omenyje kaip savaime suprantamą dalyką ne teisėjų, o prisiekusiųjų teismą. Lietuvoje teisingumą vykdo visuomenės atstovų neįsileidžiantys teisėjų teismai. Teisėjai pirmiausia paiso savo asmeninių, savo sluoksnio ir aptarnaujamų „klientų“ interesų. Teisėjo nuosprendis yra teisėtas, nesvarbu, kad jis būtų priimtas paminant teisingumą, įstatymus ar tarptautines konvencijas. Bet kuris teisėjas gali atvirai savo nutartimis tyčiotis iš teisingumo nuovokos, visuomenės ir įstatymų. Jis už savo sprendimus realiai niekam neatsako. Tokiomis patyčiomis jau pasižymėjo ne vienas teismas, o pastaruoju metu ypač - Kėdainių teismas. Rusai savo teisingumą vadina „basmannoje pravosudije“. Pagal M.Chodorkovskį, taip pat daugelį žmogaus teisių gynėjų bei dabartinio režimo priešininkų teisusį Maskvos rajono teismą. Mūsų sistemą galime vadinti „Kėdainių teisingumu“. Ne tik nusikalstama, bet ir pasišlykštėtina tokio teismo veikla a.a. D.Kedžio dukrelės istorijoje. Kuo greičiau perduoti mažylę motinai, kad jos abi išnyktų iš visuomenės akiračio. Visiškai. Kaip jau ne vienas su šia istorija susijęs žmogus. Teisėjų teismai ir kurti kaip teisinė sistema politiniam, verslo ir specialiųjų tarnybų elitui aptarnauti. Pavyzdžiui, JAV, teisėjai, net apygardų prokurorai yra renkami, Lietuvoje - tik skiriami! Lietuvoje teisininkus į teisėjų postus parenka pati sistema Teisėjų tarybos vardu. Karjerą lemia visiškas atsidavimas Kėdainių teisingumo principui, klano moralei.

- Ir todėl mes esame arčiau Rytų nei Vakarų...

- Paradoksas tas, kad Rusijoje jau veikia prisiekusiųjų teismai!

- Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui pasiūlė įstatymu įtvirtinti tarėjų statusą.

- Ir ką mes matome? Žaibiškai reagavo teisminės valdžios atstovai. Kokių tik argumentų „prieš“ neišgirsi. Ir niekas nekalba apie būtinumą galų gale dėti demokratijos pamatus. Aiškinama, esą tarėjai nemokės teisinės, juridinės kalbos, į teismų sistemą įneš painiavos, dėl to gali sumenkti teismų autoritetas, nors tas autoritetas metų metais visuomenės apklausoje yra prie pat dugno. Tie argumentai niekiniai, nes tarėjų funkcija yra teisminiam ginčui teikti sveiko proto ir teisingumo nuovokos atsvarą. Man, kaip tarėjui, visiškai nesvarbu juridinė kalba, jei aš manau, kad teisme išsakytų argumentų ir pateiktų įrodymų nepakanka kaltinamajam nuteisti. Šitai ir tvirtinu.

Esmė ta, kad atsiradus tarėjų ar prisiekusiųjų institucijai teisėjams būtų daug sunkiau vykdyti savąjį teisingumą, o jų veikla taptų labiau žinoma visuomenei. Nenorima su visuomene dalytis valdžia. Kas bent mažumėlę suabejoja teismų darbo kokybe, ne visai juridiškai kokybiškai suformuluoja klausimą, iškart gauna atgalios: iš tokio pasišaipoma ir paaiškinama, esą su teismais galima kalbėtis tik juridine kalba! Tuo tarpu prisiekusieji ar tarėjai kalba kasdiene kalba, tad teisėjams tenka juridinę kalbą versti į paprastą, sveiku protu suvokiamą kalbėseną. Teisminė sistema ne tik kad nenukenčia, o tvirtėja, nes stiprina visuomenėje teisingumo jauseną, sykiu ir pasitikėjimą teismais. Ten suprantama, kad gyvenimui taikydami vien juridines sąvokas patį gyvenimą priversime cypti. Tai mes ir matome daugelyje Lietuvos teismų - spaudos atstovai nesugeba su visuomene kalbėti aiškia, argumentuota kalba. Frazė „teismo priimtų verdiktų nekomentuosiu“ reiškia, kad tiesos uždanga per tokius pasisakymus nebus praskleista. Teismai atsisako pasiaiškinti visuomenei, kodėl per avariją neatsakingo vairuotojo sužalotas žmogus, tapęs I grupės invalidu, turėjo 10 metų ieškoti teisybės visuose uždaros sistemos instancijų teismuose! „Respublika“ tai labai plačiai aprašė, bet nė viena teismų instancija dėl to net nekrūptelėjo.

- Tačiau užteko keletui Seimo narių suabejoti Konstitucinio Teismo aiškinimais, kas sudaro ar turėtų sudaryti šeimos pamatą, ir uždara sistema trenkė jiems į paširdžius: mes nustatome tiesą ir sąvokas, mes - paskirtieji, o ne jūs - tautos rinktieji. Mes esame aukščiau jūsų, aukščiau tautos. Kaip pasakėme, taip ir bus. Jūsų pareiga ne abejoti, o vykdyti! Buvo graudu žiūrėti ir klausytis.

- Pamatėme su niekuo nesiskaitančios, metų metais nesikeičiančios uždaros sistemos jėgą ir galią. Pamatėme teismų visagalybę, kokia buvo ypač būdinga kompartinei valdžiai.

- Gal permainų atneš jaunesni žmonės. Jie juk gali pasipriešinti senųjų nustatytai tvarkai.

- Klystate. Karjeros galimybės teikiamos tik tiems, kurie pasirengę tarnauti sistemai ir suvokia jos teikiamus privalumus.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"