1 nuotr.Seimas po maždaug pusmetį trukusių aršių ginčų ir protestų pagaliau priėmė LRT įstatymo pataisas.
Nors jose nebeliko daugumos nuostatų, turėjusių uždėti apynasrį LRT savivalei, opozicija žada kreiptis į Konstitucinį Teismą, o pati nacionalinio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad įstatymas yra daug blogesnis už galiojantį šiuo metu.
Parlamentas valdančiųjų ir Mišrios Seimo narių grupės politikų balsais priėmė LRT įstatymo pataisas. Opozicija „balsavo kojomis" - balsavime nedalyvavo.
„Vakaro žinios" pristato svarbiausius laukiančius pokyčius.
Į įstatymą nutarta įrašyti nacionalinio transliuotojo misiją (dabar jame nustatyti tik LRT veiklos principai). Pagal priimtą siūlymą, LRT misija yra užtikrinti viešąjį interesą - Konstitucijoje įtvirtintą ir jos saugomą visuomenės teisę būti informuotai, nacionaliniu lygmeniu skleisti visuomenei informaciją puoselėjant konstitucines ir bendražmogiškas vertybes, ginant nacionalinius interesus, stiprinant demokratiją, ugdant pilietiškumą, patriotizmą ir t.t.
LRT nelaimei, jos misija bus grindžiama pliuralistinės demokratijos, objektyvumo, nešališkumo, pagarbos žmogaus orumui ir jo teisėms, įsitikinimų ir jų raiškos laisvės, moralės ir etikos principais.
Nebeliko siūlymo apriboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį. Generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleistas ne mažiau kaip dviejų trečdalių visų LRT tarybos narių dauguma, jeigu jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos ir kitų įstatyme keliamų reikalavimų.
Parlamentarai apribojo LRT direktoriaus kadencijas, tas pats asmuo šias pareigas negalės eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Dabartinė vadovė galėtų būti atleista pagal naują tvarką.
Seimas nusprendė įsteigti penkių narių LRT valdybą, o LRT tarybos narių skaičius padidintas nuo 12 iki 15. Ją sudarys 4 Respublikos prezidento, 4 Seimo skiriami asmenys, 7 narius atrinks visuomeninės organizacijos.
Dėl to, kad pagal naują įstatymą bus galima atleisti ir dabartinę direktorę, o ne tik būsimus vadovus, dalis opozicijos narių neatmeta galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą.
LRT vadė M.Garbačiauskaitė-Budrienė kritikavo net visiškai sušvelnintą įstatymo variantą.
„Nepaisant to, kad iš jo buvo pašalinta grėsmę keliančių dalykų, galiu drąsiai teigti - naujasis LRT įstatymas daug prastesnis už dabartinį", - feisbuke rašė LRT generalinė direktorė, anot kurios, jis susilpnins visuomeninio transliuotojo, apsunkins sprendimų priėmimą bei biurokratizuos valdymą.
Visiškai kitokios nuomonės laikosi kai kurie parlamentarai. „Aušriečių" atstovas Seime Artūras Skardžius priminė, kad jo vadovaujamas Seimo Audito komitetas buvo teikęs LRT įstatymo pataisas rengusiai darbo grupei siūlymų po valstybinio audito, tačiau šie liko paraštėse
„Valstybės kontrolė konstatavo, kad netinkamai veikianti LRT vidaus kontrolės sistema neužtikrino efektyvios pirkimų valdysenos bei vidaus kontrolės keliamų tikslų pirkimų srityje, tarp jų ir patikimo finansų valdymo principo.
Tačiau į tai, deja, nebuvo atsižvelgta, kaip nebuvo atsižvelgta į kitus dalykus. Liko komercinė veikla, už kurią papildomai imami pinigai, nors tas eteris jau yra mokesčių mokėtojui vieną kartą apmokestintas", - apgailestavo A.Skardžius.
Dar griežčiau priiminėjant pataisas pasisakė „aušriečių" lyderis Remigijus Žemaitaitis.
„Koks ryšys tarp kultūros bendruomenės, laisvo žodžio ir svarstomo svarstomo LRT įstatymo?
Šitas įstatymas visiškai nekalba apie žodžio laisvę, jis nekalba apie jokius apribojimus, jis kalba apie paprastus techninius dalykus. Negana to, vykstant šitam svarstymo įstatymo projektui, LRT vadovybė priima sprendimą, sako, mes nekviesime R.Žemaitaičio į laidas.
Palaukite, gerbiamieji, šičia tai yra diktatūra. Tikslas - ginti lovį, o lovį giname per visuomenės veikėjus: imami politologai, apžvalgininkai, kuriems mokami pinigai, ir neišviešinama, kaip tie pinigai yra naudojami", - konstatavo R.Žemaitaitis.
