Po gimdymo mamoms ypač svarbu rūpintis tiek fizine, tiek psichologine sveikata. Ispanijos Kordobos mieste esančios „Quironsalud Cordoba" ligoninės Ginekologijos ir akušerijos skyriaus vadovas Balbinas Povedanas (Balbino Povedano) paaiškina, kokie pojūčiai yra normalūs ir kada reikėtų kreiptis į specialistus.
Pokyčiai
Pirmosiomis savaitėmis po gimdymo dienos tarsi susilieja - jas užpildo sauskelnių keitimas, artimųjų vizitai, sveikinimų žinutės ir vis augantis nuovargis. Nors visas dėmesys sutelktas į naujagimį, moters kūnas ir emocinė būsena tuo metu po truputį taikosi prie naujo ritmo, todėl svarbu atkreipti dėmesį į fizinę ir emocinę savijautą. Šis laikotarpis vadinamas laikotarpiu po gimdymo (lot. puerperium). Jis prasideda iškart po gimdymo ir paprastai trunka nuo šešių iki aštuonių savaičių, per kurias organizmas palaipsniui atsigauna, pabrėžia gydytojas.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad pogimdyminis laikotarpis skirstomas į kelis etapus. Pirmasis apima pirmąsias 24 val. po gimdymo, tuo metu organizme vyksta staigiausi pokyčiai, išlieka didžiausia komplikacijų rizika, todėl moteris atidžiai stebima medikų. Vėlesnėmis savaitėmis moters būklė pamažu gerėja, tačiau kartu vyksta ir ryškūs hormoniniai pokyčiai, tenka prisitaikyti prie naujos kasdienybės ir rūpinimosi kūdikiu, todėl šis etapas laikomas gana jautriu.
Ko tikėtis šiuo laikotarpiu
Kalbėdamas apie dažniausius pojūčius po gimdymo, gydytojas B.Povedanas pirmiausia mini kraujavimą iš makšties, dar vadinamą lochijomis. Tai normalu, ypač pirmosiomis dienomis, kai kraujavimas būna gausesnis ir ryškesnės spalvos, tačiau vėliau jis turėtų pamažu mažėti, kraujas - šviesėti ir galiausiai visai išnykti. Dažniausiai tai nutinka per maždaug šešias savaites. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad jei kraujavimas labai gausus, stiprėja arba jį lydi karščiavimas ar dubens skausmas, reikėtų kreiptis į gydytoją. Siekiant išvengti infekcijų rekomenduojama dažnai keisti higieninius įklotus ir rinktis medvilninius. Taip pat normalu, kad lochijos turi specifinį kvapą, tačiau jei jis tampa neįprastas ar labai stiprus, verta pasitarti su specialistu.
Pasak gydytojo, be kraujavimo po gimdymo dažnai pasireiškia ir kiti simptomai, tokie kaip stiprus nuovargis, tarpvietės ar Cezario pjūvio randų skausmas, krūtų jautrumas ir patinimas, vidurių užkietėjimas, diskomfortas šlapinantis bei gimdos susitraukimai. Pastarieji, dar vadinami pogimdyminiais sąrėmiais, gali būti skausmingi ir ypač sustiprėti žindant, tačiau tai yra natūralūs organizmo procesai, padedantys mažinti kraujavimą ir gimdai palaipsniui grįžti į įprastą dydį. Paprastai šie pojūčiai silpnėja su kiekviena diena, tačiau jei jie stiprėja, atsiranda karščiavimas, neįprastos išskyros, paraudimas ar skausmas tampa labai intensyvus ir vaistai nepadeda, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Krūtų patinimas po gimdymo yra normalu, tačiau jei pajuntamas skausmas, karštis ar pastebimas paraudimas, reikėtų sunerimti, nes tai gali būti infekcijos ir prasidedančio mastito, kuris dažniau pasireiškia žindymo laikotarpiu, požymiai. Tuo metu keičiasi ir emocinė savijauta: daugeliui moterų būdingi nuotaikų svyravimai, liūdesys, dirglumas ar noras verkti. Dažniausiai tai susiję su staigiais hormonų pokyčiais, nuovargiu ir miego trūkumu.
Šis jautrus laikotarpis yra laikinas ir dažniausiai praeina per vieną ar dvi savaites. Tačiau tuo metu labai svarbus artimųjų, ypač partnerio, palaikymas - net ir paprastas buvimas šalia ar gebėjimas išklausyti gali padėti sumažinti neigiamas emocijas. Vis dėlto gydytojas pabrėžia, kad sudėtingesnės socialinės ar ekonominės sąlygos gali didinti stresą ir riziką patirti nerimą ar depresiją, todėl gali prireikti gydymo. Retais atvejais gali pasireikšti ir pogimdyminė psichozė, kai prireikia gydymo ligoninėje.
Rūpestis savimi - pirmiausia
Nors pirmosiomis savaitėmis visas dėmesys dažniausiai sutelktas į kūdikį, labai svarbu nepamiršti ir savęs - moters kūnas patyrė didžiulį krūvį, todėl jam reikia laiko atsigauti ir pailsėti. Gydytojas pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu svarbu daugiau ilsėtis, priimti artimųjų pagalbą, maitintis subalansuotai (ypač vartoti daugiau kalcio) ir nepamiršti gerti pakankamai skysčių, ypač jei moteris žindo.
Kalbėdamas apie pogimdyminį laikotarpį, specialistas pataria pirmosiomis savaitėmis nepersistengti fiziškai, bet ir negulėti ištisas dienas - svarbiausia įsiklausyti į savo kūną ir prie įprasto ritmo grįžti po truputį. Verta rinktis švelnią intymių vietų higieną, naudoti neutralaus pH prausiklius, dažniau praustis po dušu, o ne gulėti vonioje, ypač jei yra randų po Cezario pjūvio ar tarpvietės pažeidimų. Vaistus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju.
Judėjimas po gimdymo yra svarbus, tačiau prie jo reikėtų grįžti pamažu, nors jau pirmosiomis dienomis pradėti galima nuo lengvo pasivaikščiojimo. Taip pat naudingi švelnūs dubens dugno, kvėpavimo ir hipopresiniai pratimai, tačiau didinti krūvį svarbu palaipsniui. Kada galima judėti aktyviau, priklauso nuo gimdymo: jei viskas vyko sklandžiai, lengvus pratimus galima pradėti gana greitai, o po sudėtingesnio gimdymo ar Cezario pjūvio geriau palaukti apie 4-6 savaites. Intensyvesnių pratimų, tokių kaip šuoliukai ar svorių kilnojimas, kol kas reikėtų vengti - prie jų saugiau grįžti tik po 6-8 savaičių ir labai pamažu.
Apibendrindamas gydytojas pabrėžia, kad pogimdyminis laikotarpis yra visiškai natūralus, tačiau kartu ir nelengvas etapas, kuriam reikia laiko, rūpesčio ir artimųjų palaikymo. Jis primena, kad šiuo metu visiškai normalu jausti nerimą dėl kūdikio ar žindymo, todėl svarbu nebijoti klausti ir kreiptis į specialistus - akušerę, ginekologą ar pediatrą. Kiekviena moteris ir šeima šį laikotarpį išgyvena savaip, tačiau svarbiausia suprasti, kad pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas, o priešingai, tai rodo brandą ir atsakingą požiūrį į savo sveikatą.
Pasak gydytojo, pasibaigus pogimdyminiam laikotarpiui prasideda ilgesnis prisitaikymo etapas - per jį moteris pamažu sustiprina savo fizinę, emocinę ir socialinę savijautą. Šis procesas gali užtrukti kelis mėnesius ir kiekvienai vyksta skirtingai, todėl, kaip ir anksčiau, svarbu stebėti save ir tinkamai pasirūpinti savo savijauta.