Kava gali padėti numesti svorio ir pagreitinti medžiagų apykaitą

„Daugelį metų į kavą buvo žiūrima įtariai - kaip į malonumą, kuriuo mėgautis reikia saikingai. Tačiau kava - vienas iš italų tapatybės simbolių pasaulyje - gali būti labai naudinga", - patikino medikas ir mokslo populiarintojas M.Basetis.

Panašiai kaip kadaise vynas, kava kurį laiką buvo laikoma įpročiu, kurį reikėtų riboti. Tačiau šiandien požiūris keičiasi. „Jei ji geriama juoda - be cukraus ir be kaloringų priedų, tokių kaip grietinėlė ar įvairūs sirupai, - tai gėrimas, turintis daug bioaktyvių medžiagų", - pabrėžė M.Basetis.

- Kokios yra veikliosios kavos medžiagos?

- Svarbiausias yra kofeinas - alkaloidas, galintis blokuoti adenoziną, molekulę, skatinančią mieguistumą ir mažinančią neuronų aktyvumą. Dėl to padidėja budrumas, dėmesys ir gebėjimas susikaupti.

Tačiau kavoje yra ir polifenolių bei kitų bioaktyvių molekulių, turinčių antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį. Šie junginiai padeda mažinti oksidacinį stresą ir saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos.

- Gal yra kitų mokslo įrodytų kavos naudų?

- Daugybė tyrimų rodo, kad saikingas kavos vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, taip pat su retesniais infarkto ir insulto atvejais.

Epidemiologiniai duomenys atskleidžia, kad kava, greičiausiai dėl kofeino ir polifenolių poveikio, gali padėti apsisaugoti nuo neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Parkinsonas ar Alzheimeris. Be to, pastebėta nauda kepenims bei, tikriausiai dėl organizmo geriau įsisavinamo insulino, sumažėjusi 2 tipo diabeto rizika.

- Kiek kava susijusi su žarnyno mikrobiota?

- Žurnale „Nature Microbiology" paskelbti tyrimai rodo, jog kavos polifenoliai ir kiti junginiai gali keisti žarnyno mikrobiotos sudėtį ir įvairovę, darydami įtaką medžiagų apykaitai, imuninei reakcijai bei slopindami organizmo uždegiminius procesus. Tai sparčiai tobulėjanti tyrimų sritis, padedanti geriau suprasti kai kuriuos bendruosius kavos poveikius organizmui.

- Ar tiesa, kad kava lieknina?

- Taip suformuluotas klausimas gali klaidinti. Kofeinas žinomas dėl gebėjimo šiek tiek pagreitinti bazinę medžiagų apykaitą, nes skatina šilumos gamybą (termogenezę) ir riebalų naudojimą kaip energijos šaltinį (lipolizę).

Kai kurie tyrimai rodo, kad jis gali padidinti energijos sąnaudas nuo 3 iki 12 proc., tačiau poveikis priklauso nuo suvartoto kiekio ir individualaus organizmo jautrumo.

Be to, kofeinas gali pagerinti fizinį pajėgumą - mažina nuovargio jausmą ir skatina riebalų rūgščių naudojimą fizinio krūvio metu. Kitaip tariant, kofeinas gali būti pagalba metant svorį, bet tai nėra stebuklinga priemonė ir vien jo nepakanka.

- Ką mokslas sako apie kavos ryšį su ilgaamžiškumu?

- Negalima tiesiogiai teigti, jog kava pati savaime ilgina gyvenimą. Tačiau moksliniai duomenys rodo, kad saikingas jos vartojimas siejamas su ilgesne gyvenimo trukme.

Ilgalaikiai tyrimai, atlikti su šimtais tūkstančių žmonių, parodė, kad tie, kurie reguliariai išgeria nuo dviejų iki keturių puodelių kavos per dieną, gali džiaugtis maždaug 15-17 proc. mažesne bendra mirtingumo rizika nei jos negeriantys.

Skirtumas ypač pastebimas kalbant apie širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos bei kepenų ligas. Tačiau tai yra stebėjimo tyrimų rezultatai.

- Kitaip tariant?

- Šie duomenys nepatvirtina tiesioginio priežasties ir pasekmės ryšio. Tačiau panašūs rezultatai skirtingose populiacijose leidžia manyti, kad kava gali turėti teigiamą poveikį - dėl polifenolių antioksidacinių savybių, uždegimo reguliavimo, geresnio insulino įsisavinimo ir galimo poveikio žarnyno mikrobiotai.

Tai patvirtina ir tyrimai, atlikti Londono „Queen Mary" universiteto Molekulinės ląstelės biologijos centre.

- Taigi, kava nėra ilgaamžiškumo eliksyras.

- Ne visai, tačiau jei kava vartojama saikingai ir be pridėtinio cukraus, ji gali būti gyvenimo būdo, palankaus ilgaamžiškumui, dalis.

Vis dėlto reikia nepamiršti, jog mitybos balansas, fizinis aktyvumas, miegas ir genetika turi daug didesnę reikšmę nei vienas puodelis kavos.

- Koks kavos kiekis laikomas tinkamu sveikam suaugusiajam?

- Saugia riba laikoma apie 400 miligramų kofeino per dieną - tai atitinka maždaug keturis ar penkis espreso puodelius. Toks kiekis daugumai sveikų suaugusiųjų laikomas saugiu.

- Kas turėtų riboti kavos vartojimą?

- Žmonės, kenčiantys nuo nemigos, nerimo sutrikimų, tachikardijos, nekontroliuojamos hipertenzijos ar gastrito gali būti jautresni kofeino poveikiui. Atsargesnėms reikėtų būti ir besilaukiančioms bei apsiriboti ne daugiau kaip 200 miligramų kofeino per dieną (maždaug vienas ar du puodeliai).

Svarbi ir individuali organizmo reakcija, nes kofeino apykaita gali skirtis ir dėl genetinių veiksnių.

- Ar tiesa, kad kavos nereikėtų gerti po konkrečios valandos?

- Nėra vieno, visiems tinkamo laiko. Kofeino poveikis organizmui paprastai juntamas apie 4-6 val., tačiau priklausomai nuo žmogaus, jis gali skirtis.

Kai kurie žmonės kofeiną metabolizuoja greitai ir vakare išgertas puodelis kavos jų miego neveikia. Kiti, jautresni, gali patirti miego sutrikimų net ir išgėrę kavos po pietų.

- O kaip su vaikais iki 12 metų?

- Griežtų draudimų nėra, tačiau geriau vengti įprasto kavos vartojimo. Jaunesnių vaikų organizmas jautriau reaguoja į stimuliuojančias medžiagas.

Be to, tai galioja ir daugeliui alternatyvių gėrimų, į kuriuos dažnai nekreipiama tiek dėmesio - pavyzdžiui, energiniams ar saldiems gaiviesiems gėrimams. Juose gausu cukraus ir stimuliatorių, todėl jų poveikis medžiagų apykaitai dažnai būna dar blogesnis.

- Laikas nustoti demonizuoti kavą?

- Sakyčiau taip: reikia iš naujo įvertinti šį išankstinį nusistatymą. Kartoju - jei kava geriama saikingai, juoda ir be pridėtinio cukraus, ji gali būti sveiko gyvenimo būdo dalis.

Moksliniai įrodymai vis geriau paaiškina, kaip paprastas puodelis kavos gali daryti įvairiapusį ir dažnai palankų biologinį poveikį.

Šalyje, kur kavos skrudinimas tapo tarptautiniu mastu pripažinta meistryste, kasdienis kavos ritualas gali išlikti sąmoningu malonumu, o ne yda, dėl kurios reikėtų jaustis kaltam.