Europa dalyvaus Hormuzo sąsiaurio saugumo užtikrinimo misijoje

Paryžiuje vykstančiose diskusijose, kurioms vadovauja Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris, dalyvauja Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, o kiti dalyviai prie jų prisijungė nuotoliniu būdu.

Konflikte tiesiogiai dalyvaujantys JAV, Izraelis ir Iranas į derybas nebuvo pakviesti.

Dalyviai siekia parengti daugiašalį planą, kuriuo būtų užtikrintas tarptautinės laivybos saugumas ir atkurta galimybė laisvai plaukti per Hormuzo sąsiaurį, kai tik tai leis padaryti saugumo sąlygos.

Nuo karo su Iranu pradžios Teheranas, grasindamas ir rengdamas išpuolius prieš tanklaivius bei krovinius gabenančius laivus, faktiškai užblokavo šį gyvybiškai svarbų naftos tranzito maršrutą, dėl to išaugo energijos kainos ir sutriko pasaulio ekonomika. Be to, Iranas siekė įvesti rinkliavos sistemą sąsiauriu plaukiantiems laivams.

Planuojama, kad F. Merzas pateiks konkretų pasiūlymą dėl Vokietijos dalyvavimo. Vyriausybės šaltinių teigimu, Vokietijos ginkluotosios pajėgos (Bundesveras) po karo veiksmų pabaigos galėtų tokiai misijai su tam tikromis sąlygomis skirti minų paieškos laivų, palydos laivą ir oro stebėjimo priemonių.

Vadovaus misijai

Prancūzija ir Jungtinė Karalystė vadovaus daugiašalei misijai, kad garantuotų laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje, „kai tik leis sąlygos", penktadienį pareiškė JK ministras pirmininkas K. Starmeris, kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pirmininkavęs susitikimui šiuo klausimu.

„Tai bus griežtai taiki ir gynybinė misija, kuria siekiama nuraminti komercinę laivybą ir paremti išminavimą", - sakė K. Starmeris ir pridūrė, kad „daugiau nei dešimt šalių jau pasiūlė prisidėti".

Reikia saugaus teisinio pagrindo

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pareiškė, kad būtų pageidautina, jog JAV dalyvautų bet kokioje galimoje misijoje, kuria siekiama užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje.

Po susitikimo Paryžiuje kalbėdamas kartu su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Italijos lyderiais, F. Merzas teigė, kad Vokietija „dalyvaus tolau vykstančiose karinio planavimo diskusijose ir palankiai vertintų, jei tai įmanoma, Jungtinių Amerikos Valstijų dalyvavimą".

„Staigiai kylančios energijos kainos turi kuo greičiau vėl sumažėti, o šis karas neturi tapti transatlantinių ryšių tvirtumo išbandymu", - sakė F. Merzas ir pridūrė, kad Vokietijos indėlis į tarptautinę misiją Hormuzo sąsiauryje gali apimti Bundesvero dislokavimą, kai karo veiksmai liausis.

Tačiau jis pabrėžė, kad prieš Berlynui dalyvaujant reikia „saugaus teisinio pagrindo, pavyzdžiui, Saugumo Tarybos rezoliucijos".

Vokietijos pajėgos galiausiai galėtų padėti „išminuojant ir vykdant jūrų žvalgybą", sakė F. Merzas.

Prisidės ir Lietuva

Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio užtikrinimo, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
Kaip skelbia Prezidentūra, šalies vadovas penktadienį dalyvavo Prancūzijos prezidento E. Macrono ir Jungtinės Karalystės ministro pirmininko K.Starmerio inicijuotame nuotoliniame šalių vadovų susitikime dėl Hormuzo sąsiaurio saugumo iniciatyvos.

Šalių lyderiai aptarė saugumo padėtį sąsiauryje, laivybos laisvės užtikrinimo klausimus, tarptautinės bendruomenės veiksmų koordinavimą, ekonominius iššūkius, su kuriais susiduria laivybos sektorius, ir pagalbą įstrigusiems laivams bei jų įguloms.

„Iraną laikome grėsme saugumui ir stabilumui, kaip Rusiją ir Baltarusiją. Tikiu, kad visos koalicijos šalys sutinka, kad Irano branduoliniai pajėgumai kelia grėsmę transatlantiniam saugumui. Taip pat Irano režimas prisideda prie Rusijos karo prieš Ukrainą. Todėl turime būti pasirengę nedelsdami svarstyti galimybes, kaip remti Jungtines Valstijas, prisidedant prie Hormūzo sąsiaurio stabilumo užtikrinimo", - pranešime cituojamas šalies vadovas.

Jis pasveikino Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės proaktyvius veiksmus, siekiant stiprinti regiono saugumą bei akcentavo būtinybę stiprinti sinchronizuotą atsaką su bendramintėmis valstybėmis ir svarbą palaikyti glaudų koordinavimą su JAV.

Skelbiama, jog susitikime aptartas galimas daugiašalės misijos formavimas, siekiant užtikrinti saugią laivybą strateginiame regione.

G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi svarstyti įvairias paramos formas ir atkreipė dėmesį į būtinybę išlaikyti glaudų transatlantinį bendradarbiavimą ir dialogą su JAV, siekiant bendro ir koordinuoto atsako į saugumo iššūkius Artimuosiuose Rytuose.

Susitikimas organizuotas tęsiant tarptautinės bendruomenės pastangas reaguoti į krizę Hormuzo sąsiauryje.
Anot Prezidentūros, kovo 19 dienos Jungtinės Karalystės inicijuotą bendrą pareiškimą, smerkiantį atakas prieš neginkluotą komercinę laivybą ir raginantį užtikrinti saugų praėjimą sąsiauriu, jau parėmė apie 40 valstybių, tarp jų ir Lietuva.

Susitikime dalyvavo lyderiai iš maždaug 40 šalių, tarp kurių - ir Artimųjų Rytų valstybių vadovai. Skelbta, jog kariniame konflikte tiesiogiai dalyvaujantys JAV, Izraelis ir Iranas į derybas nebuvo pakviesti.