1 nuotr.Popiežius Leonas XIV šeštadienį siekė sumažinti įtampą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, sakydamas, kad kai kurie jo neseniai išsakyti komentarai buvo parengti prieš kelias savaites ir kad jam nėra įdomu ginčytis su D. Trumpu.
Jis teigė, kad „susiformavo tam tikras naratyvas, kuris visais šiais aspektais nėra tikslus“.
Čikagoje gimęs Leonas XIV pažymėjo, kad prieš kelias dienas įvykęs maldos už taiką susitikimas buvo parengtas prieš dvi savaites – „gerokai prieš prezidentui pasisakant apie mane ir apie taikos žinią, kurią aš skleidžiu“.
Vis dėlto, pasak jo, šie pasisakymai buvo interpretuoti taip, tarsi pontifikas „bandytų pradėti debatus su prezidentu, o tai man visiškai neįdomu“.
Popiežius teigė, kad D. Trumpo ir jo nesutarimai pastaruoju metu sulaukė didelio atgarsio žiniasklaidoje visame pasaulyje. Po kelių Vatikano taikos raginimų JAV prezidentas apkaltino popiežių „siaubinga“ užsienio politika.
Netrukus po to D. Trumpas paskelbė dirbtinio intelekto sukurtą atvaizdą, kuriame jis vaizduojamas kaip Jėzus. Vėliau jis teigė, kad tai buvo jo atvaizdas kaip gydytojo.
Leonas XIV į tai atsakė: „Aš nebijau D. Trumpo administracijos.“ Vėliau, neminėdamas konkrečių politikų, jis sakė, kad „pasaulį drasko keli tironai“.
Šeštadienį, kalbėdamas su žurnalistais, lydinčiais jį į Angolos sostinę Luandą, Katalikų bažnyčios vadovas teigė, kad daug kas, kas vėliau buvo parašyta apie šiuos žodžius, tėra „komentarai ir bandymai interpretuoti tai, kas buvo pasakyta“.
Popiežius pridūrė, kad jo tikslas išlieka skleisti taikos ir teisingumo žinią pasaulyje.
Kol kas D. Trumpas į naujausius popiežiaus pareiškimus neatsakė.
Atvykęs į Luandą, Leonas XIV taip pat pasmerkė, jo teigimu, besitęsiantį užsienio valstybių ir tarptautinių korporacijų vykdomą Afrikos žemyno išnaudojimą.
Jis kritikavo „vystymosi modelį, kuris diskriminuoja ir atstumia, tačiau vis dar prisistatomas kaip vienintelis įmanomas“.
Jis klausė, „kiek kančios, kiek mirčių, kiek socialinių ir aplinkos katastrofų sukelia ši išnaudojimo logika“.
Popiežius šiuos pareiškimus išsakė susitikime su Angolos prezidentu Joao Lourenco. Buvusi Portugalijos kolonija yra turtinga gamtinių išteklių, tačiau daug iš jos maždaug 37 mln. gyventojų vis dar gyvena skurde.
Angola taip pat vis dar jaučia beveik tris dešimtmečius trukusio pilietinio karo, prasidėjusio po nepriklausomybės paskelbimo 1975 m., padarinius. Per karą žuvo šimtai tūkstančių žmonių ir buvo sugriauta didelė infrastruktūros dalis.
Šiandien daugiau nei 90 % gyventojų yra krikščionys, maždaug pusė jų – katalikai, todėl popiežiaus vizitas laikomas svarbiu nacionaliniu įvykiu.
Leonas taip pat kritikavo požiūrį, kad Afrika vis dar laikoma žemynu, iš kurio galima „imti“. „Būtina nutraukti šį interesų ratą“, – sakė jis.
Kartu jis pabrėžė, kad Afrikos šalys taip pat turi spręsti vidinius iššūkius, sakydamas, jog „Afrikai skubiai reikia įveikti konfliktų ir priešiškumo situacijas, kurios ardo socialinį ir politinį audinį bei skatina skurdą ir atskirtį“.
Po vizito Angoloje popiežius vyks į Pusiaujo Gvinėją – tai ilgiausia jo pontifikato, prasidėjusio mažiau nei prieš metus, kelionė. Prieš atvykdamas į Angolą jis lankėsi Alžyre ir Kamerūne.
Afrika, kurioje daug jaunų žmonių, yra vienas sparčiausiai augančių Katalikų bažnyčios regionų – čia gyvena apie 290 mln. katalikų, daugiau nei Europoje.
